B. Markauskas: „Kai reformos užsitęsia, jos gerai nepadaromos“
Žemės reforma seniai baigėsi, tačiau žmonių vargai dėl žemės iš žemėtvarkos skyrių persikėlė į teismus, teigia žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Klaipėdos rajone išrinktasis Seimo narys, ministras B. Markauskas penktadienį susitiko su rajono vadovais, gyventojais, kaimo bendruomenių atstovais. Pagrindinis susitikimų akcentas – žemės ūkio sektoriuje laukia nemažai pokyčių.
Vėžaičiuose – žemėtvarkos centras?
Žinia, Lietuvos savivaldybių asociacija kreipėsi į Vyriausybę, kad žemės klausimus galėtų spręsti savivaldybės, o ne vien tik Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Pagrindas tokiam pareiškimui – esą pastaruoju metu miestuose NŽT, dangstydamasi viešojo intereso gynimu ir žemės sklypų naudojimo priežiūra, masiškai nutraukia valstybinės žemės nuomos sutartis su potencialiais investuotojais. Tad susitikime Savivaldybėje ministro B. Markausko taip pat pasiteirauta, ar artimiausiu metu neplanuojama perduoti savivaldai NŽT funkcijų su atitinkamomis lėšomis joms atlikti. „Geriau nenorėkite – 100 metų į priekį laukia teismai dėl žemės, tai tik galvos skausmas. Savivaldybėms numatyta perduoti melioracijos įrenginius. Esame numatę žemėtvarkos reformą, galbūt liks viena tarnyba visai apskričiai“, – sakė B. Markauskas, užsiminęs, kad NŽT – šiuo metu vienas didžiausių ministerijos rūpesčių. Į klausimą, ar didės išmokos žemdirbiams, ministras atsakė, jog greičiausiai didės, tačiau Europos Sąjungoje šiuo metu galvosūkis, kaip viskas pasisuks po „Brexit“.
Meras Vaclovas Dačkauskas informavo ministrą, jog iš Gargždų NŽT Klaipėdos rajono skyrius planuojamas iškelti į Vėžaičių mokslinės žemdirbystės pastatą, nes patalpos buvusiame kariniame komistariate atlaisvinamos čia vėl sugrįžtantiems kariškiams. Diskutuota apie tai, jog galbūt būsimoji apskrities žemėtvarkos tarnyba galėtų įsikurti būtent Vėžaičiuose, kur patalpos palyginti geros, remontui ir įsikurti prireiktų tik keliasdešimt tūkstančių eurų, yra geras susisiekimas, o ir atgytų žemdirbystei skirti pastatai. B. Markauskas pritarė, kad sumanymas geras, ir pažadėjo jį apsvarstyti.
Sklypų infrastruktūra – pačių reikalas
Susitikime su ministru iškeltas ir vienas iš rajono valdžios galvosūkių, kas ir už kokias lėšas turėtų toliau įrenginėti infrastruktūrą 176 sklypų kvartale Gargžduose, kuriame žmonėms sklypai suteikti už nuosavybės teisėmis turėtą žemę mieste. Pasak Administracijos direktoriaus Sigito Karbausko, biudžeto lėšomis kvartale jau įvesta elektra, tačiau visa kita kainuos bene pustrečio milijono eurų. O tokių kvartalų mieste yra dar du. B. Markauskas į tai atsakė, kad Savivaldybės pareiga formuoti sklypus ir perduoti NŽT, kad galėtų grąžinti žmonėms. Ministro žodžiais tariant, valstybės pagalbos šiuo atveju nėra ko tikėtis, nes nėra svertų, programų, kaip už valstybės lėšas grąžintinos žemės kvartaluose būtų galima įrengti reikiamą infrastruktūrą. Tad tai lieka savivaldos ir pačių sklypų savininkų susitarimo reikalu.
Rėksniai pinigų nebegaus
Susitikime aptartos ir kitos šalies nūdienos aktualijos: tuštėjantys kaimai, uždaromos mokyklos, vadovų priverstinės kaitos, stagnacijos ir būtinų reformų švietimo sektoriuje situacija, jaunimo įdarbinimo, migracijos stabdymo, šešėlinės ekonomikos, viešųjų pirkimų įstatymo netobulumo ir kitos problemos. Be kita ko, anot rajono vadovų, jau seniai pasigendama skaidrumo skirstant lėšas regionams iš Vyriausybės investavimo programos (VIP).
„Mums nelieka nieko kito, tik pirkti butą Vilniuje ir vietoje kaulyti VIP lėšų. Štai Kretingos rajonas gavo lėšų 5 miesteliams, mes – dviems. Kodėl ES lėšų skirstymas yra aiškus, o VIP pinigų panaudojimo kriterijai iki šiol nežinomi? Tai pats neskaidriausias lėšų skirstymo fondas“, – sarkastiškai klausė meras V. Dačkauskas. „Ši situacija turi keistis, merams nereikės sėdėti Vilniuje, bet pirmiau reikia pabaigti pradėtus objektus. Manau, tikrai nebebus taip, kad kuris Seimo narys šaukia rėkia, ir į jo rinkiminį rajoną lėšos plaukia“, – sakė B. Markauskas. Jis pakvietė gargždiškius vadovus užsukti į ministeriją, o į Klaipėdos rajoną pats atvykti susitikti su gyventojais, vietos valdžia pažadėjo bent kartą per du mėnesius.
