Bent lašelį gėdos
Kol Lietuvos pieno ūkių savininkai raunasi plaukus dėl žymiai kritusių pieno supirkimo kainų, televizijose sukasi miela vienos pieno perdirbimo įmonės reklama apie meilę kiekviename pieno lašelyje.
Kaip tik tą dieną, kai pamačiau minėtą reklamą, prekybos centre atkreipiau dėmesį į tos besireklamuojančios įmonės pieno produktus: riebesnio ir didesnės pakuotės pieno kaina jau buvo perkopusi tris eurus. Apie kokią čia artimo meilę toje reklamoje kalbama? Greičiau jau apie plėšiamus paskutinius marškinius ne tik nuo ūkininkų, bet ir nuo pirkėjų. Jei dar prisimintume, kad Lietuvoje 2023 m. nustatytas minimalus valandinis darbo atlygis yra vos 5,14 euro, tai šaltis nupurto suvokus, kiek reikia uždirbti, kad į kainas galėtum parduotuvėje nežiūrėti.
Tad pieno produktų reklamoje, matyt, kalbama apie perdirbėjų ar prekybininkų meilę savo kišenei, apie meilę pelnams? Betgi tiek perdirbimo įmonės, tiek prekybos centrų savininkai prieš ūkininkus dievažijasi, kad ir jiems sunkūs laikai užslinko. Bent lašelį gėdos turėtų…
Štai pirmadienį ir kai kurie mūsų rajono pieno ūkių atstovai važiavo protestuoti prie AB „Žemaitijos pienas“ dėl juos šokiravusių sumažėjusių žaliavinio pieno supirkimo kainų. Ūkininkai teigė, jog nebepakelia vis didėjančių išlaidų naštos, o naudos iš supirkimo įmonėms parduodamo pieno teturi kaip iš ožio. Tačiau pieno supirkėjai nesiruošia kartu su ūkininkais braukti ašarų, jie dėsto savo motyvus apie sumažėjusį eksportą, baltyminės produkcijos perviršių ir t. t. Tačiau juk realiai nepanašu, kad supirkėjai ubagais eitų. Štai pernai metų pabaigoje žiniasklaidoje buvo skelbti duomenys, kad viena iš didžiausių šalies pieno perdirbimo grupių „Žemaitijos pienas“ pirmąjį 2022 m. pusmetį gavo 122,7 mln. Eur pajamų – 31,5 % daugiau nei per tą patį laikotarpį 2021 metais. 2022 m. pirmojo pusmečio preliminarus konsoliduotas neaudituotas grupės grynasis pelnas siekė 1,2 mln. Eur, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą tuomet pranešė įmonė. Tiesa, dabartinių duomenų apie savo pelnus įmonė nepranešė.
Balsėniškė pieno ūkio savininkė Vida Gedmintienė ketvirtadienį vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos Klaipėdos rajono skyriaus pasitarime dėl pieno supirkimo kainų krizės išsakė savo įspūdžius apie ūkininkų protestą prie „Žemaitijos pieno“. Per trisdešimtį ūkininkavimo metų Vida aktyviai dalyvavo ne vienoje akcijoje. Ją nustebino, kad visgi pirmą kartą pas protestuotojus išėjo pasikalbėti „Žemaitijos pieno“ generalinis direktorius R. Pažemeckas. „Gal sąžinė pabudo? Gal gėda apėmė?“ – vylėsi balsėniškė, paraginusi ir kitus ūkininkus nestovėti už kampo, kai vyksta protestai, kai vieni ūkininkai pilsto pieną nemokamai, o kiti tik laukia kovos rezultatų. „Tik vienybėje galime laimėti“, – drąsino ir kitus V. Gedmintienė, pasidžiaugusi Telšių ūkininkų solidarumu.
Šią savaitę Lietuvoje nuaidėjo dar viena žinia, kuri, ko gero, nebuvo netikėta: juk visi esame bankų klientai, tai žinome, kaip jie subtiliai diria kailį nuo mūsų. Tad štai net finansų ministrė G. Skaistė pripažino, kad bankų pelnai bus rekordiniai. Lietuvoje veikiančių bankų pelnai šiemet gali išaugti net du kartus ir siekti bemaž 1 mlrd. eurų. Lietuvos bankas tik pirmadienį išstenėjo apie kažkokias priemones, kurių reikėtų imtis, bet juk tai itin pavėluota reakcija. Štai palūkanų normos Lietuvoje – aukščiausios euro zonoje, o augančios paskolų įmokų palūkanos akivaizdžiai žlugdo dėl infliacijos sumenkusią žmonių perkamąją galią. Ar tik dabar praregėta?
Beje, Lietuvos bankas, žadėjęs ištirti neregėtus maisto kainų augimo tempus, padaryti analizę, kokios priežastys tai lemia, ar nepiktnaudžiauja prekybos centrai, šią savaitę padarė išvadą, kad „kriminalo nepavyksta aptikti“. Tiek to, nieko juk iš Lietuvos banko ir nesitikėjome. Bet jei kas nors norėtų giliau susivokti dabartinėje situacijoje, rekomenduočiau pažiūrėti LRT žurnalistų tyrimo grupės sukurtą dokumentinį filmą „PC Lietuva“.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininkė
