Besistiebianti vėliava kieme – mūsuose dar naujovė
Gargždų krašto muziejaus archyvo nuotr.: 1924 metų Lietuvos nepriklausomybės dienos šventimo iškilmių vaizde užfiksuota dabartinė Žemaitės gatvė Gargžduose: prie kiekvieno namo matyti plevėsuojančios trispalvės.
Lietuvos Respublikos valstybinę vėliavą prie gyvenamųjų namų valstybinių švenčių proga privaloma iškelti tik tris kartus per metus. Šios svarbiausios datos yra Vasario 16-oji, Kovo 11-toji ir Liepos 6-oji. Tačiau įvairiose rajono vietovėse, gyvenamųjų namų kvartaluose ar vienkiemiuose vis dažniau galima pamatyti dar taip neseniai mūsų kraštuose neįprastą akiai vaizdą. Sodybose į dangaus žydrynę besistiebiančius stiebus su ištisus metus plėvesuojančia trispalve arba istorine valstybės vėliava. Ką reiškia toks vėliavių įprasminimas nuosavos valdos kasdienybėje? Ar tai noras įtvirtinti savo identitetą dabartinėje geopolitinėje situacijoje, o gal tai tik dar vienas būdas išsiskirti nesuteikiant tam patriotinės prasmės?
Dvi – istorinė ir trispalvė
Keletas Gargždų miesto Gintaro gatvės gyventojų, vasaros vakarą besišnekučiuojančių įvairiomis temomis, vienas kitą klausinėjo, ką reiškia kaimyninėje Žemaitės gatvėje prie namo nuolat plevėsuojanti raudona vėliava su Vyčiu? Ką gi, atsakymą galime rasti pavartę mūsų šalies istorijos puslapius.
Lietuvos valstybės du pagrindiniai simboliai yra Vytis ir trispalvė. Kartu jie simbolizuoja du skirtingus istorinius laikotarpius – Lietuvos Didžiąją kunigaikštystę ir tautiniu pagrindu sukurtą – tarpukario Lietuvą. Sidabrinis raitelis raudoname fone Gediminaičių simbolikoje pradėtas naudoti XIV a. antrojoje pusėje, o trispalvė tik 1918 m. 1917-aisiais buvo nuspręsta vėliavai motyvų ir spalvų ieškoti tautiniuose audiniuose. Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius išskyrė dvi pagrindines spalvas – raudoną ir žalią. Vėliavos rinkimo komisija su dr. Jonu Basanavičiumi priešaky niūrias raudoną ir žalią spalvas nusprendė papildyti geltona, taip 1918 m. balandžio 19 d. „gimė“ trispalvė. „Tarpukariu valstybinė vėliava buvo privalomas visų valstybinių švenčių atributas. Kaip ir šiais laikais, ji buvo keliama prie pastatų svarbiausių valstybės švenčių proga. Reikia pažymėti, kad istorinė Lietuvos vėliava – raitelis raudoname fone, taip pat naudota ir laikyta istoriniu valstybės simboliu. 1940 m. Lietuvą okupavus sovietams, visa nepriklausomos Lietuvos simbolika buvo uždrausta – netgi už trispalvės turėjimą savo namuose buvo galima patekti į kalėjimą ar tremtį. Visą sovietmetį valstybės simbolių naudojimas buvo uždraustas ir tik prasidėjus Sąjūdžio veiklai šie simboliai vėl ištraukti į dienos šviesą“, – primena Kristina Skiotytė, Gargždų krašto muziejaus muziejininkė-istorikė.
Stiebus padovanojo net kaimynams
Akiai įprastas vaizdas, kai prie įvairių įstaigų ar organizacijų plevėsuoja vėliavos, bet jos – naujovė gyvenamųjų namų kiemuose. Pasidomėjus internete galima rasti, kad vėliavos stiebo kainos svyruoja nuo 45 iki 350 eurų. Kitas variantas – pasigaminti stiebą pačiam.
„Esame Lietuvos piliečiai, vertiname atgautą valstybingumą. Jaučiamės esantys tikri patriotai. Dar didesnę prasmę išskirtinė pagarba vėliavai įgauna šių dienų geopolitinėje situacijoje“, – įsitikinęs G. Kasperavičius.
Gargždiškis Gytis pasakojo, jog vėliavos stiebą jam pagamino tėtis Vidmantas Kasperavičius.
„Tėtis padarė vėliavos stiebą man, sau, kaimynui ir dar keletui giminaičių padovanojo. Mes čia jau tokia kuopelė esame susidarę: mano sodybos kieme kabo Lietuvos trispalvė, pas tėtį – Žemaitijos vėliava, o pas šalia gyvenančią tėtės pusseserę Virginiją Ruškienę taip pat – trispalvė.“ Pasiteiravus, kas paskatino prie savo namo įrengti vėliavos stiebą su vėliava, Gytis nedvejodamas atsakė, jog patriotiniai jausmai. „Esame Lietuvos piliečiai, vertiname atgautą valstybingumą. Jaučiamės esantys tikri patriotai. Dar didesnę prasmę išskirtinė pagarba vėliavai įgauna šių dienų geopolitinėje situacijoje“, – įsitikinęs Gytis, patriotiškumo pavyzdį kartu su žmona Lina rodantis ir savo vaikams Anelei bei Povilui. Gargždiškis žada kasdieniniam naudojimui kelti Lietuvos istorinę vėliavą su Vyčiu, o per valstybines šventes – trispalvę.
Plevėsuoja valstybės garbei
Gargždiškis Ignas Vaičeliūnas „Bangai“ pasakojo, kad tendenciją nuosavuose kiemuose statyti stiebus vėliavai pirmiausia pastebėjo kitose šalyse. Tad ir jam pačiam kilo mintis tai padaryti savo namuose. „Man patinka ir labai gražu. Tai – pagarba Lietuvos valstybei. Kuo daugiau būtų tokių stiebų kiemuose, tuo geriau. Aš tikrai pasigendu mūsų trispalvės dažnesnio naudojimo. Tarkim, per Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, kai visi susirenkame giedoti Tautiškos giesmės – vėliavų matau ypač mažai. Pats į tokius susibūrimus visada nešuosi ir turiu įvairių dydžių. Manau, kad būtų labai jaudinantis, vienijantis vaizdas, jeigu daugelis žmonių, ateidami į tokį renginį, atsineštų po vėliavą ir plevėsuotų daug trispalvių“, – savo viziją išsakė buvęs aktyvus sąjūdietis I. Vaičeliūnas. Šypsodamasis pašnekovas prisiminė kuriozinę situaciją: kai tik jis iškėlė stiebą su vėliava, kaimynai puolė teirautis, ar šiandien reikia kelti vėliavą ir kokia proga jis ją keliąs.
Klaipėdos rajono savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Edgaras Kuturys apgailestavo, jog net valstybinių švenčių proga Gargžduose ne prie kiekvieno namo iškeliama trispalvė. Nors tai ir privaloma. Tad nepaisantiems tvarkos gresia baudos. Tačiau E. Kuturio nuomone, vargu, ar bausmės įkvepia patriotiškumo. Jo paties kieme įrengtas stiebas kiekvieną dieną į dangų kelia trispalvę.
Vytautas BUTKUS
