Brangią istorinę atmintį būtina išsaugoti ateičiai
Ištremti, įkalinti, negrįžę, mirę nuo ligų ar bado, bet gyvi, kol saugome jų atminimą, kol tariame jų vardus ir pavardes, kol išaušus birželio 14-osios rytui keliame Lietuvos vėliavą su juodu kaspinu minėdami Gedulo ir vilties dieną, o birželio 15-ąją – Okupacijos ir genocido. Ar skaudžios istorijos lapų neišblukins laikas, ar tai, kas brangu buvusiems tremtiniams ir politiniams kaliniams, išsaugos jaunimas?
Ypatingi metai
Kasmet birželio 14-ąją lygiai 6 valandą gaudžia Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios varpai, o kelios dešimtys daugiausia vyresnio amžiaus žmonių susirenka senojo Gargždų parko pakraštyje prie kryžiaus Tautos skausmui atminti. Trečiadienį 33 kartą čia Gedulo ir vilties dieną minėję buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai dalijosi prisiminimais, dainavo tremties dainas. Jų klausėsi parko medžiai ir vienas kitas atsitiktinis praeivis.
„Šie metai ypatingų sukakčių: 75 metai nuo 1948 m. gegužės 22 d. trėmimų, 70 metų nuo paskutinių trėmimų 1953-iaisiais, minime 35-ąsias Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio metines.
Be to, 2023-ieji Seimo paskelbti Tremtinių ir politinių kalinių metais. Taip siekiama išsaugoti istorinę tautos atmintį, priminti kovas už laisvę, tremtinių išgyventus baisumus ir skausmą bei netektis“, – sakė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo valdybos narė Verutė Nekrevičiūtė, gimusi tremtyje.
Ypatingi šie metai ir todėl, kad pirmą kartą Europos Parlamente, Strasbūre, birželio 14 d. oficialiai paminėti masiniai sovietų vykdyti trėmimai iš Vidurio ir Rytų Europos. Ištremtųjų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, kitų šalių vardus bei pavardes Europos Parlamente skaitė ir oficialūs asmenys, ir visi norintieji. Tarp jų buvo ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo pirmininkas Jonas Kausteklis ir valdybos narė Gėnia Anužienė.
Kasmet birželio 14-ąją 11 val. 59 min. Lietuvoje skelbiama visuotinė Tylos minutė. Stabtelėti ir susimąstyti jau aštuntą kartą kvietė ir tremtinių vardų skaitymo akcija. Pilietinė akcija „Atminties neištremsi“ keičia iki šiol „Ištark, išgirsk, išsaugok“ vardu žinomą iniciatyvą.
Jaudinantis minėjimas
1941 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungos pradėti masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą tęsėsi iki 1953 m. Per tą laiką iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. „Mums yra svarbus pokalbis su tremtiniais, būtinas gebėjimas išklausyti jų istorijas. Visi sutiksime, kad didžiausias priešo darbas yra pakirsta istorinė tautos sąmonė, sumenkinama istorijos svarba, perrašoma istorija, – susirinkusiesiems teigė Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vikaras kunigas Mindaugas Stonys. – Jei nori pažeminti žmogų, jei nori pasityčioti iš valstybės, reikia sumenkinti istoriją, nes kas išduoda istoriją, tas pažemina žmogų. Pažeminus žmogų, ištrynus jo istorinę atmintį, nesunkiai sugriaunamas žmogaus gyvenimas ir pats žmogus.“ Kunigas M. Stonys ragina atminti, kad Birželio 14-oji yra ne tik Gedulo, bet ir vilties diena. Argi ne ji neleido palūžti politiniams kaliniams ir tremtiniams sunkiausiais jų gyvenimo metais?
„Ateitis statoma ant praeities pamatų. Norint, kad valstybė gyvuotų, reikia labai tvirtų pamatų“, – įsitikinusi buvusi Gargždų pedagogė, „Tremtinio“ klubo steigiamajame susirinkime 1988 m. jo pirmininke išrinkta Danutė Paškauskaitė. Ji priminė juodžiausias Lietuvos istorijos datas – 1940 m. birželio 15-ąją ir 1941 m. birželio 14-ąją, žyminčias Lietuvos okupacijos ir trėmimų į Sibirą pradžią, ir papasakojo Atgimimo laikotarpiu prasidėjusią vietos, kurioje kasmet Gargžduose buvę tremtiniai ir politiniai kaliniai renkasi Gedulo ir vilties dieną, istoriją.
Gargždų senajame parke rajono Sąjūdžio tarybos ir „Tremtinio“ klubo rūpesčiu buvo pastatytas kryžius Tautos skausmui atminti, kurio autorius – Jonas Čepas. 1989 m. birželio 14-oji tada Gargžduose, pasak liudininkų, paminėta ypatingai.
Anksti rytą iškeltos Trispalvės. 9 val. iš miesto aikštės išvažiavo du autobusai. Vienas vyko į Kūlupėnų geležinkelio stotį Kretingos rajone netoli Kartenos, kitas – į Rimkų geležinkelio stotį netoli Klaipėdos. Pirmame autobuse tarp keleivių buvo 1941 m. tremtinės S. Trušienė, L. Kiaunytė-Mickienė, G. Lukauskienė. Iš Kūlupėnų geležinkelio stoties 1941 m. birželio 17 d. pajudėjo gyvulinių vagonų sąstatas su pasmerktaisiais į amžinojo įšalo žemę. Iš Rimkų geležinkelio stoties į Sibiro platybes traukiniai riedėjo jau po antrosios sovietų okupacijos, t. y. po karo.
12 val. visoje Lietuvoje gaudė varpai, buvo paskelbta Tylos minutė. Gargždų bažnyčioje 19 val. prasidėjo gedulingos pamaldos. Po jų procesija su kryžiumi, bažnytinėmis regalijomis, giesmėmis pirmą kartą po dešimtmečių draudimo viešai per miestą atėjo į senąjį Gargždų parką prie ką tik pastatyto kryžiaus Tautos skausmui atminti. Čia Gargždų parapijos klebonas Jonas Paulauskas jį pašventino, jaunas kunigas Arvydas Leščiauskas pasakė turiningą pamokslą, o tada vyko mitingas-koncertas. Kalbėjo tremtiniai, skambėjo poezija, dainos. Po metų gargždiškė Aldona Varkalienė pasiūlė kasmet birželio 14-osios minėjimą pradėti prie šio kryžiaus saulei tekant. Ši tradicija tęsiama iki šiol, tik ar bus ją kam perduoti vyresniajai kartai išėjus?
Aplanko ir kitus paminklus
„Lietuvos partizanams, kad jų kraujo auka liktų gyva, kol bus gyva lietuvių tauta“ – skelbia užrašas ant paminklo, prie kurio Gargždų parke kasmet sustoja Birželio 14-osios minėjimo dalyviai. 1992 m. birželio 14 d. po šv. Mišių, kurių metu Gargždų bažnyčioje buvo pašventinta LPKTS Gargždų skyriaus vėliava, žmonės susirinko į parką, kur buvo atidengtas paminklas Lietuvos partizanams (skulptorius Gintaras Platūkis). Gargždų parapijos klebonas kunigas Jonas Paulauskas, pašventinęs paminklą, tada kreipėsi į susirinkusiuosius: „Tegul paminklas lieka ne tik puošmena, bet ir istorija, kurią žmonės rašė 50 metų.“
Buvę tremtiniai būreliu ar pavieniui aplanko ir koplytstulpį 1948 metų tremtiniams atminti, kuris senosiose Gargždų kapinėse pastatytas buvusios tremtinės a. a. Elenos Šimkienės iniciatyva už jos asmenines lėšas. Šalia koplytstulpio – LPKTS Klaipėdos rajono skyriaus iniciatyva ir lėšomis 2010 m. pastatyta paminklinė lenta negrįžusiems 1941–1953 m. tremtiniams ir politiniams kaliniams.
Atminties ženklai yra labai svarbūs ir labai brangūs. Informaciją iš kompiuterio, pasak Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos nario Mindaugo Šunoko, labai lengva ištrinti, bet turime saugoti istorinę atmintį ir tremtinių, politinių kalinių išgyvenimus perduoti jaunimui, ateities kartoms. „Nuo to priklausys, ar mūsų Lietuva gyvuos“, – įsitikinęs politikas.
Užrašyti savo atsiminimus, jais dalintis su jaunimu buvusius tremtinius ir politinius kalinius ragino ir V. Nekrevičiūtė: „Kuo daugiau jaunimui turime papasakoti, kad tremtis nebūtų pamiršta, kad jie saugotų istorinės atminties ženklus, kad tęstų mūsų tradicijas.“ Planuojama, kad spalio 15 d. Gargždų bažnyčioje po šv. Mišių rajono moksleiviai ir choras „Atminties aidai“ dainuos tremtinių dainas.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
