„Cyrulelio“ sukaktis įrodė folkloro vertę

Gargždų kultūros centro folkloro ansamblis „Cyrulelis“ švenčia kūrybinės veiklos 30-metį. Jų koncertinė programa paremta krašto papročiais, jos istorija, pagarba Žemaitijai ir žemaičių kalbai, Tėvynei, ją kūrusiems ir tebekuriantiems žmonėms. „Cyrulelis“ didžiuojasi, kad net septynis kartus dalyvavo Dainų šventėse, kurių magiška trauka yra toks kultūros reiškinys, kuris apjungia ne tik Lietuvą, bet ir svetur gyvenančius lietuvius.

 

„Cyrulelio“ vadovo Vidmanto žmona Odeta, sesuo Jurgita, tėveliai Albina ir Alfonsas Radavičiai kartu džiaugėsi ilgamete brolio ir sūnaus kūrybine veikla.Iš lūpų į lūpas išsaugotų liaudies dainų, ypač būdingų šiam kraštui, išmintį 30-metį švenčiantis Gargždų kultūros centro folkloro ansamblis „Cyrulelis“ nuoširdžiai ir jautriai įliejo į gausiai susirinkusių žiūrovų širdis. Praėjusio penktadienio vakarą šimtai etnokultūros gerbėjų prasmingos ansamblio koncertinės programos dėka turėjo progą prisiminimais pasivaikščioti savosios gimtinės takais, pasigėrėti, pasididžiuoti savo protėvių tradicijomis.

Jubiliejinis „Cyrulelio“ koncertas atspindėjo valstybės pamato kertinius akmenis – tapatybę, šeimą, darbštumą ir meilę Tėvynei.

Kvietinių folkloro ansamblis „Kveitys“ paskleidė jaunatvišką energiją.Gražia žemaičių kalba į susirinkusiuosius prabilę „Cyrulelio“ ansamblio nariai koncertinės programos ašimi pasirinko dainingos, gausios, svetingos Mockų giminės iš Pajuodupio kaimo vertybines nuostatas. „Kai susirinkdavo troboj ir namiškiai, ir kaimynai, tai nuo dainų ir žaidimų stogas kilnodavosi. Su daina gyvenimas yra lengvesnis“, – sakydavusi ilgą ir gražų amželį nugyvenusi Marijona Mockienė. Ji ir jos sesuo Stasė Stalmokienė, sulaukusi net 104 m., prieš šešerius metus buvo įamžintos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Garbės piliečio Algimanto Aleksandravičiaus išleistame fotoalbume „Žemaitėje mona meilė“.

Priekulės folkloro ansamblis „Vėlingis“ prabilo šišioniškių tarme.Dabar jau šviesaus atminimo garbiosios pajuodupiškės meilę žemaičių dainoms ir tradicijoms sugebėjo įdiegti savo vaikams, į pasaulį paleidusiems 6 anūkus, 12 proanūkių, 2 proproanūkius. Tad simboliška, kad nuo pat pirmųjų „Cyrulelio“ ansamblio gyvavimo dienų vadovauja vienas iš šios šeimos atžalų Vidmantas Radavičius. „Kai pradėjau burti ansamblį, man tada buvo 24-eri. Dabar galvoju, iš kur turėjau tiek drąsos?“ – šventinėje scenoje žiūrovams nuotaikingai prisipažino Vidmantas. Jo artimieji – žmona, sesuo, tėveliai – įsitikinę, jog Vidmanto gyvenimo prasmė, jo stiprybės šaltinis būtent ir yra „Cyrulelis“. Pagarbą Žemaitijos kraštui puoselėjančiame ansamblyje daug metų dainuoja ir Vidmanto teta, pagal šio krašto tradicijas „cioce“ vadinama Regina Mockutė. Dainingos ir darnios giminės pastangomis užrašytos ir išsaugotos keliasdešimt pajuodupiškės Marijonos ir jos sesers Stasės dainuotų autentiškų dainų širdingai nuskambėjo ansamblio „Cyrulelis“ šventės vakarą. Viena tų dainų yra tapusi ansamblio himnu.

Dovilų etnokultūros centro ansamblis „Lažupis“ irgi džiaugėsi gražia gargždiškių kolegų sukaktimi.Jubiliejinio „Cyrulelio“ ansamblio koncerto programos autorė – endriejaviškė, buvusi ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Laima Kazragienė sulaukė nuoširdaus ansambliečių padėkos žodžio.

Jubiliejų švenčiantį „Cyrulelį“ sveikino vicemerė Violeta Riaukienė, Seimo narė R. Petrauskienė, Tarybos nariai ir Administracijos atstovai.Seimo narė Rasa Petrauskienė, sveikindama jubiliejų švenčiantį saviveiklos kolektyvą, atkreipė dėmesį, kad liaudies kultūros tradicijas puoselėja visuomenininkai, turintys savo darbus, šeimas. Tad jų skiriamas laikas kilniai misijai yra labai vertingas ir nusipelno pagarbos. Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė rajono Mero padėkas už aktyvų liaudies kultūros puoselėjimą bei senųjų tradicijų propagavimą per dainą, muziką, papročius įteikė ansamblio vadovui V. Radavičiui, nariams Valerijai Bagdanskienei, Reginai Mockutei, Vytautui Kazlauskui, Irenai Barbšienei, Danutei ir Antanui Kundrotams, Lolitai ir Gyčiui Gabščiams, Margaritai ir Ramūnui Čarams. Neįkainojamu „Cyrulelio“ indėliu spiečiant žmones saugoti liaudies meno tradicijas pasidžiaugė ir Gargždų kultūros centro direktorė Vaida Skuodienė, taip pat kiti kolektyvą sveikinusieji.

Gargždiškė Vilma Daukšienė sveikindama „Cyrulelį“ atkreipė dėmesį į dar vieną labai prasmingą ansamblio veiklos sritį. „Nesu nei šokėja, nei dainininkė, tačiau Gargždų kultūros centre su malonumu lankau „Cyrulelio“ organizuojamus pasišokimų, liaudiškų žaidimų vakarus visiems norintiems. Tokie vakarai – teigiamos emocijos, susipažinimas su papročiais“, – kalbėjo gargždiškė.

Pilnutėlėje Gargždų kultūros centro salėje, kėlusioje karštų aplodismentų bangas, buvo ne tik ištikimiausi „Cyrulelio“ ansamblio gerbėjai, bet ir jų kolegos, sveikinę lietuvių, žemaičių ir šišioniškių kalbomis. Sukaktį švenčiantį gargždiškių kolektyvą savo ringuojamomis dainomis, rateliais džiugino folkloro ansambliai Kvietinių „Kveitys“, Girkalių „Žiogupis“, Dovilų „Lažupis“, Priekulės „Vėlingis“, Inkaklių „Dainoriai“, Luokės „Šatrija“, Bikavėnų „Vainuta“. Tiek „Cyrulelio“ kolegų, tiek partnerių palinkėjimuose išsakyta daug susižavėjimo ansamblio entuziazmu, meniniu lygiu, linkėta šią patirtį perteikti jaunajai kartai.

Vilija BUTKUVIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių