Daugiavaikė mama be pilietybės prarado valstybinę pensiją

Klaipėdos rajone gyvena 436 užsieniečiai, iš kurių 40 asmenų be pilietybės. Dauguma pastarųjų – rusų tautybės žmonės, Lietuvoje gyvenantys seniai, bet dėl įvairių priežasčių nepasirūpinę dokumentais ir apriboję savo teises. Jie negali Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto, dalyvauti rinkimuose. Viena daugiavaikė mama be pilietybės negalėjo gauti antrojo laipsnio valstybinės pensijos.

Lietuvos piliete būti nepanoro

Iš Rusijos, Riazanės srities, į Kretingalę Marija (šioje istorijoje vardai pakeisti) atvyko 1947 m. brolio kvietimu. Pasibaigus karui, šis pasiliko Lietuvoje. Fronto dalyviui buvo pasiūlyta vadovauti kolūkiui. Iš 7 vaikų šeimos kilusi dvidešimtmetė Marija tuomet ryžosi savo gimtinę iškeisti į Baltijos šalį, kurią pasirinko brolis.

Marija baigė Klaipėdos pedagoginį institutą. Diplomuota rusų kalbos mokytoja buvo paskirta į vieną rajono miestelį. Septynmetėje rusų mokykloje ji mokė vaikus rusų kalbos. Ją uždarius, dirbo vakarinėje, vėliau – sesijinėje mokykloje.

Marija ištekėjo už vietinio lietuvio, su kuriuo užaugino 4 dukras ir sūnų. Ji išmoko lietuviškai, bet šeimoje su vaikais kalbėjo rusiškai. Su vyru nugyveno 58 metus – našle tapo šią vasarą.

Sulaukusiai 50 metų daugiavaikei motinai buvo paskirta senatvės pensija. Praėjus 14 metų, Lietuvoje buvo atkurta nepriklausomybė. Marijos dukra Ina prisimena, kaip skaudžiai mama išgyveno dėl buvusios Tarybų Sąjungos žlugimo. „Tarybiniai dokumentai buvo keičiami lietuviškais. Reikėjo pasirašyti pasižadėjimą, kad nori būti Lietuvos Respublikos piliečiu, bet mama nepasirašė. Ir liko be pilietybės. Ji negalėjo privatizuoti savo buto – teko man. Mama neturėjo teisės balsuoti rinkimuose“, – pasakojo Ina.

Marija, žmogus be pilietybės, turi leidimą nuolat gyventi Lietuvoje kaip užsienietė. Leidimas pratęsiamas kas 5 metai. Lietuvoje gyvena tik jaunesnioji jos dukra Ina, kuri globoja savo 87-erių metų mamą. Viena dukra įsikūrusi Maskvoje, o dvi dukros bei sūnus uždarbiauja Vakarų Europos šalyse.

Principo kaina

Šiemet įsigaliojus įstatymui dėl valstybinės antrojo laipsnio pensijos skyrimo 5 ir daugiau vaikų pagimdžiusioms, išauginusioms ir gerai išauklėjusioms motinoms, dokumentus jai gauti pristatė ir Marija, penkių vaikų mama. Niekas nepagalvojo, kad kas nors gali trukdyti šią gauti: juk senatvės pensija mokama nuo tarybinių laikų. Tačiau dabar išsiaiškino, kad valstybinė antrojo laipsnio pensija skiriama tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Moteris be pilietybės prarado valstybinę pensiją – po 400 Lt per mėnesį.

Už viską reikia mokėti. Už savo principus – taip pat. Senatvės ligų varginama devintą dešimtmetį baigianti moteris nereagavo, kad ši pensija jai nepaskirta.

Dukra pasakojo, kad visą gyvenimą mama ilgėjosi savo gimtojo krašto. Beje, brolis, pas kurį ji atvyko, su šeima grįžo į Rusiją. Lietuvoje Marija liko viena, bet ne vieniša: augino vaikus, sulaukė anūkų, bet nuolat ilgėjosi artimųjų, kurie gyveno toli ir retai su jais matėsi. Pasak Inos, ji ir dabar prisimena savo vaikystės kaimą, gyventojų pavardes, vardus.

Apriboja savo teises

• Klaipėdos apskrities VPK Migracijos skyriaus Klaipėdos rajono grupės vyresnioji specialistė Lina Šneiderienė:

  –1991 m. reikėjo pasirašyti pasižadėjimus Lietuvos Respublikai. Per nustatytą laikotarpį nepasirašiusieji prarado teisę į pilietybę. Vėliau galėjo kreiptis į Migracijos tarnybą ir įrodyti savo pilietybę.

  Tarp pasižadėjimą nepasirašiusiųjų – dauguma rusų tautybės žmonės, Lietuvoje gyvenę daugelį metų ir likę čia gyventi vėliau. Šiems asmenims be pilietybės duodami leidimai nuolat gyventi Lietuvoje. Kas 5 metai jie pratęsiami. Neturintys Lietuvos Respublikos pilietybės asmenys gali čia dirbti, gauti išmokas. Visgi jų teisės apribotos: negali įsigyti nekilnojamojo turto, dalyvauti rinkimuose ir pan.

  Marija galėjo gauti Rusijos pilietybę, bet kažkodėl tuo nepasinaudojo.

  Klaipėdos rajone gyvena 436 užsieniečiai, iš jų 40 – asmenys be pilietybės. Tai vyresnės kartos žmonės. Užsieniečių, turinčių savo šalies pilietybę, Lietuvoje daugėja dėl įvairių priežasčių: apsigyvena mišrios šeimos, atvyksta vaikai pas tėvus ar atvirkščiai, įsidarbina ir panašiai. Užsieniečių, žmonių be pilietybės, mažėja. Jie išeina anapusybėn arba susitvarko dokumentus: natūralizacijos tvarka pilietybė suteikiama Lietuvos Prezidento dekretu.