Daugumos galia?
Viso pasaulio dėmesys tebėra prikaustytas prie Ukrainos. Tačiau šalių vidaus politikos gyvenimas verda taip pat savame katile. Štai Prancūzijoje – įtempta perrinkimo siekiančio Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir jo varžovės kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Marine Le Pen dvikova. Įdomu tai, kad euroskeptikė M. Le Pen iki karo Ukrainoje atvirai simpatizavo Vladimirui Putinui. E. Macronas su V. Putinu ne kartą kalbėjosi, buvo ir nuvykęs, tačiau šios pastangos buvo tolygios apskritam nuliui. Ką prezidentu pasirinks prancūzai, klausimas išlieka atviras.
Neseniai Gargžduose viešėjęs istorikas, rašytojas Robertas Petrauskas prisiminė tokią istoriją, kai vyko kažkurie JAV prezidento rinkimai, vienas kandidatas pasakė labai gerą kalbą ir priėjusi rinkėja jam už tai padėkojo. Sakė, jog už jį balsuos visi protingi žmonės. Kandidatas po tokios replikos nuliūdo ir atsakė: „Blogai, man tai reikia daugumos.“ Tad bėda ta, jog demokratiniuose rinkimuose pranašumą turi dauguma, o ne jos turinys. Laimi tie, kurie pavergia daugumą.
Pagaliau ir Lietuvos Seimas apsisprendė ir įtvirtino tiesioginius merų rinkimus, kurie jau vyko dvi kadencijas, tačiau, pasirodo, iki šiol nebuvo įtvirtinti Konstitucijoje. Mero galios konkrečiai bus apibrėžtos Vietos savivaldos įstatyme, tam parengtas atskiras projektas. Dar viena naujiena, jog Seimo nariu bus galima tapti nuo 21 metų. Iki šiol Seimo durys buvo pravertos tik sulaukusiems 25-erių. Argumentuojama, jog į Europos Parlamentą galima kandidatuoti nuo 21-erių, tad ir šiuo atveju reikėtų taikyti tokį pat amžiaus cenzą. Nesitikima, kad jaunuoliai užplūs Seimą, tačiau esą galės kandidatuoti, mokytis politikos meno, o rinkėjai apsispręs, ar toks žmogus gali atstovauti jų interesams. O rinkėjų valia vėlgi priklausys nuo tos daugumos, kurią sunkiai supaisysi. Mano nuomone, tokio amžiaus žmonėms geriausia demokratijos mokykla yra būtent universitetuose, kur veikia studentų atstovybės, yra studentų atstovybės prezidentas ir pan. Be to, galima pradėti nuo vietos savivaldos rinkimų, kur į Tarybas galima kandidatuoti nuo 18 metų. Žmonėms Seime reikia jau ne praktikantų ir besimokančių studentų, o realiai dirbančių, juolab dabar, kai krizė seka krizę.
Antradienį Seime buvo pristatyta 2021 m. Vyriausybės veiklos ataskaita. Praėjusiais metais Vyriausybė pasirengė ir pradėjo įgyvendinti tris reformas, iš kurių dvi – švietimo srityje (Tūkstantmečio mokyklų programa ir EdTech skaitmeninė transformacija), greta jų – inovacijų reforma. Pradėti viešojo valdymo, apimant ir valstybės tarnybą, bei ilgalaikės slaugos ir gydymo įstaigų tinklo reformų parengiamieji darbai. Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarka yra vienas svarbiausių šios Vyriausybės programoje numatytų darbų. Įvertinta, kad iki 15 proc. pacientų šiuo metu į ligonines yra guldomi netikslingai, o ligoninės lovų efektyvumas yra vienas mažiausių ES. Dėl to esą ir būtinos permainos. Kaip iš tiesų šios permainos paveiks sveikatos priežiūros sektorių, dar pamatysime.
O koks įdomiausias sprendimas laukia Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje? Taryba kitą antradienį, kaip ir prieš „n“ metų, vėl spręs, kur statyti Gargždų daugiafunkcį sporto centrą: Gargždų parko pašonėje, Kvietinių g. 26, ar vis dėlto Dariaus ir Girėno g. 4. Tiesiog nėra žodžių: kadencija į pabaigą, o diskusija ta pati… Verta pajuokauti, gal būtų galima dar labiau amžiaus cenzą sumažinti ir savivaldybių tarybų nariams? Nes čia politika jau primena smėlio dėžę.
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ korespondentė,
portalo www.gargzdai.lt turinio redaktorė
