Dievulio nuotykiai
Sumanė dievulis žemėn nusileisti, apsižvalgyti, kas ten dedasi, mat iš aukšto ne taip gerai matyti. Bet kad galių žemėj jis nebeturėjo, ant paskutinio laipto paslydo, į kažkokią vielą įsivėlė, susibraižė ir iš karto ranką susilaužė. Čia žmonės gerieji tuoj pat jį nuvežę iškart darbo biržon užregistravo, į mokesčių mokėtojų registrą įtraukė, už viską baudų prirašė, suskiepijo, ir tik paskui ranką sugipsavo. Per visą tą skubą dievulis viena akimi dar ir televizorių užmatė, kur politikai nusilupusiais liežuviais šneka, kad be jo žinios esą žemėj klimatas šyla. Pakraupo dievulis, nusipurtė ir išėjo į laukus galvos pravėdinti.
Užėjo žiemių žaliai žaliuojančių plotelį ir apsidžiaugė be galo. Štai kokių augalėlių esu pritvėręs, prisiminė. Kai nerimas ėda, kai širdis daužosi, kai zlastis apima, spaudimas sukyla, kai gyvatė koks įkando – štai koks paprastas vaistas!
Mažoji žiemė (Vinca minor L.) (kirčiuoti kaip „varlė“) žaliuoja kiaurus metus ir jau šimtus metų močiučių žinoma ir sodinta. Močiutės žiemes dar vadino pagrabinėmis arba žieminėmis mirtomis, darželinėmis bruknėmis, levandrėlėmis. Prasta gėle buvo vadinama, mat pati auga, priežiūros nereikia, o nuo seno į pagrabinius vainikus būdavo įpinama, karstai ja apkaišomi ir puošiami. Betgi žiemą ir į veselines puokštes dėjo, bažnyčias puošė, į verbas rišo ir… vaistams rinko. Augalėlio stiebai su lapais faktiškai gali būti renkami kiaurus metus, tad gerai pagalvojus – nė atsargai kaupti jų nereikia, jei jau kieme savo turėtume.
Ir visgi labiausiai šios prastosios gėlelės tinka nuo apsėdimo, pats Lucijus Apulėjus yra rašęs! Kaip tik dabar kaip niekad visi žmonės ko nors apsėsti – tai suskių, tai baimių, tai atsilupimo, tai piktdžiugos. Apsėstiesiems žiemių arbata skatina smegenų kraujotaką (smegenims nieko nėra kenksmingiau kaip smegenų ligos). Gerina atmintį ir tinka esant demencijai ar senatvinei silpnaprotystei. Švelnia arbata gydomos skrandžio ligos ir kvėpavimo takų uždegimai, vartojama, kai įsicypia ausys ar susispaudžia akys. Išoriškai tinka baisioms negyjančioms žaizdoms, išopėjusioms burnoms ir nusilupusiems liežuviams.
Yra duomenų, kad žiemės galėtų padėti ir prie tokių baisių ligų kaip tuberkuliozė, dizenterija, erkinis encefalitas, meningitas, Alzheimeris, šizofrenija, cerebrinis paralyžius.
Taigi žinokimės, kad dievulis gerai žinojo, ką daro, kai šią žemę tvėrė.
Atmintinė
– Augalėlis turi daug alkaloidų ir yra nuodingas. Tad mislykit su protu arba pasitarkite su išmintingu daktaru ar vaistininku.
– Nuo zlastės, didelio kraujospūdžio ir visų aukščiau išvardytų ligų arbatą vartoti tik šaukštais (ne bliūdais) ir tik kelias dienas.
– Žiemes skinti tik, kai mėnulis yra devynių dienų.
– Jei koks pasiutėlis į jūsų kūną dantis suleido – nesriūbaukite, pavartokite žiemių arbatos.
Recepts spaudimui mažinti
Lygiomis dalimis krapų sėklų ir žiemių žolės, žiupsnis žaliavos dviem puodeliams vandens, valandą pritraukti. Gerti pusę stiklinės dukart per dieną arba prireikus. Į arbatą galima prisidėti bet kokių mėtų, levandų, medetkų, liepų lapų. Kuo puikiausiai tiktų gudobelių žiedai, lapai ar jaunos šakelės.
„Žolelės. Viršūnėlės ir šaknelės“, Gerduvėnai, tel. 8 614 16 798 (Giedrė Bružienė).
