Dituviškių laimingų vaikų mokykla saugo istorinę atmintį ir puoselėja gyvybingumą
Ypatingą jubiliejų – 195-uosius gyvavimo metus spalio mėnesį minėjusi Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinė mokykla – viena seniausių Klaipėdos rajone. Mažosios Lietuvos švietimo ištakas menanti raudonų plytų mokykla šiandien buria 163 moksleivius, juo ugdymu rūpinasi 45 darbuotojai. Ši mokykla, skirtingai nei dalis Lietuvos kaimiškųjų teritorijų ugdymo įstaigų, ne mažėja, bet auga: per penkerius metus moksleivių čia pagausėjo beveik 60 proc. „Čia mokosi laimingi vaikai“, – tokia savo mokykla didžiuojasi dituviškiai.
Keramikos gėlės žiedas – ilgaamžiškumo simbolis
Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Aleksas Bagdonavičius „Bangai“ teigė, kad mokykla jubiliejų įvairiais prasmingais renginiais minėjo visus metus. Tad spalio 24-ąją, kai į 195- mečio šventę sugužėjo didžiulis būrys mokyklos bendruomenės, buvusių pedagogų, mokinių, partnerių, svečių – visus džiugina pilnatvės jausmas. „Didžiuojamės, kad mokykla saugo istorinę atmintį ir dabar yra šiuolaikiška, gyvybinga ugdymo įstaiga, kurioje gera ir mokiniams, ir mokytojams“, – prieš jubiliejinį renginį kalbėjo lituanistas A. Bagdonavičius.
Jubiliejinės šventės dalyviai ant šimtmečius menančios mokyklos sienos galėjo pasigėrėti naujausiu projekto, skirto 195-mečiui, įgyvendinimu. „Šį projektą organizavo mūsų mokyklos keramikos būrelio vadovė Violeta, o vykdė visa mokyklos bendruomenė. Visi nuo mažiausio iki didžiausio su didele meile ir atsakomybe lipdė iš molio gėlės žiedą ir nudažė su poglazūriniais dažais. Po to juos kruopščiai išdžiovino, išdegė keramikos degimo krosnyje ir dar kartą nuglazūravo bespalve glazūra ir dar kartą išdegė. Jau paruoštus žiedus suguldė ant senos mokyklinės lentos ir sukūrė didžiulį keramikinių gėlių paveikslą, kuris puošia mūsų mokyklą ir simbolizuoja bendrystę bei ilgaamžiškumą!“, – kūrybiška iniciatyva džiaugėsi Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos direktorė Lina Nedveckienė. Šimtametės mokyklos šventės simboliu tapo ąžuolas – kaip stiprybės, augimo ir tvirtų šaknų ženklas. Pedagogų išsakyti poetiniai tekstai, moksleivių dainos (vadovė Živilė Račkutė ), šokiai(vadovė Dalia Genčiuvienė ), Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro senosios muzikos ansamblio „Dolce musica“ šokių grupės (vadovas Valdas Paulauskas ) pasirodymas pynėsi į pasakojimą apie mokyklos kelią – nuo sėklos iki galingo medžio, kuris tebeskleidžia šviesą naujoms kartoms..
Renginio vedėjai R. Padeginskienė ir A. Bagdonavičius neeilinį susibūrimą vainikavo gražia mintimi: „Šventė nesibaigia – ji tęsiasi kiekviename žingsnyje, kiekvienoje šypsenoje ir kiekvieno mokinio kelyje.195 metų istorija – tai šimtai mokinių, dešimtys mokytojų ir viena didelė bendrystė, kuri jungia praeitį su ateitimi“.
Puoselėjamos prasmingos vertybės
Laimingų vaikų mokykloje, taip save vadina beveik du gyvavimo šimtmečius švenčianti mokykla dabar mokosi 163 mokiniai, dirba 145 darbuotojai. Nuo 2020 metų beveik 60 procentų mokinių skaičiumi pagausėjusi mokykla susirinkusiems į 195-mečio šventę dovanojo ne tik menišką programą, bet renginio metu ne kartą skambėjo padėkos žodžiai – už rūpestį, pagalbą, už tai, kad mokykla yra jauki, šviesi ir čia gera mokytis kiekvienam.
„Puoselėti mokslą, kalbą, pagarbą ir žmogiškumą. Tai tos vertybės, kurios visą laiką lydėjo mokyklą per istorijos audras. Džiaugiamės, kad mes augame: nuo 2020 metų mokinių skaičius išaugo beveik 60 procentų. Tai reiškia, kad mūsų mokykla gyva, atvira, ir reikalinga. Tai rodo, kad mūsų mokykloje yra gera būti, gera augti, gera kurti. Ir čia mokosi laimingi mokiniai. Šiandien norėtųsi visiems, auginantiems mokyklą, pasakyti labai paprastą, bet svarbų žodį ačiū“, – jubiliejiniame renginyje kalbėjo mokyklos vadovė L. Nedveckienė, linkėdama mokyklai išlikti gyvybingai, šviesiai ir kupinai širdies.
„Šimtametis Dituvos mokyklos pastatas tebūtų tik istoriją menančios sienos ir stogas, tačiau šios mokyklos unikalų turinį kuria brandi mokyklos bendruomenė. Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinė mokykla turi ypatingą sielą“, – šventinėje atmosferoje pastebėjo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, akcentavęs, kad Savivaldybė ir toliau investuos į mokyklos klestėjimą.
2015 m. Dituvos pagrindinė mokykla buvo renovuota. Klaipėdos rajono savivaldybei priėmus nestandartinį sprendimą, per mažiau nei metus šalia mokyklos 2023 m. lapkričio mėn. iškilo 540 kv. m tentu dengta sporto salė, kuri visiškai pritaikyta sporto infrastruktūrai. Ji šildoma, čia atvesta elektra, projektuojami vandentiekio, lietaus tinklai. Šalia salės, kurioje ir vyko jubiliejinė šventė, yra pastatytos persirengimo rūbinės, įrengta ir automobilių stovėjimo aikštelė.
„Gervių“ nominacijos – unikali padėka
Jaudinantis jubiliejinės šventės akcentas – „Gervių“ nominacijos – simbolinė padėka tiems, kuriems visa bendruomenė norėjo tarti didžiulį ačiū už bendrystę ir darbus mokyklai. Apdovanojimų laureatams įteiktos stilizuotų gervių skulptūrėles. Tai – unikalus mokyklos darbuotojo, kalvio Dainiaus Šarkaus rankų darbo kūrinys. „Šios gervės – tai ne tik dovana, bet ir ilgaamžės atminties simbolis, kaip ir pati mokyklos istorija“, – skelbė jubiliejinės šventės vedėjai, mokyklos direktorės pavaduotoja Renata Padeginskienė ir lituanistas A. Bagdonavičius.
„Gervių“ nominacijos ir padėkos tiems, kurie nuoširdžiai prisidėjo prie mokyklos gyvenimo, jos istorijos ir dvasios kūrimo buvo įteiktos: Klaipėdos rajono savivaldybei už nuolatinį dėmesį, rūpestį ir paramą Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos bendruomene; Švietimo ir sporto skyriui už nuoširdų bendradarbiavimą ir palaikymą, stiprinant ugdymo kokybę ir mokyklos veiklą; Priekulės seniūnijai už glaudų ryšį su mokykla, geranorišką pagalbą ir rūpestį bendruomenės reikalai; Klaipėdos Rotary klubui „Maris“ už bendrystę ir dosnumą, puoselėjant jaunimo tautinį ir pilietinį ugdymą; teisininkei Andželikai Šakinienei už nuoširdžią paramą, geranoriškumą ir pagalbą mokyklos iniciatyvoms; Klaipėdos valstybinei kolegijai už kūrybišką partnerystę, padėjusią gražiai įprasminti Dituvos mokyklos istoriją ir simboliką; tėvų komiteto atstovei Aurelijai Rašinskaitei už nuoširdų rūpestį ir bendrystę, iniciatyvumą, geranoriškumą, supratingumą ir nuolatinę pagalbą; meistrui Pranui Kardeliui už šiltą ir nuoširdžią bendrystę, meilę ir paramą mokyklai — kai reikia rankų, širdies ir talento; verslininkams, mokinių tėveliams Alantai ir Vytautui Zapalskiams už atsidavimą ir meilę savo darbui ir gražų pavyzdį, kaip senos mokyklos erdvės ir atgyvenęs mokyklos inventorius gali tapti naujų idėjų pradžia.
Mažojoje Lietuvoje – dėmesys švietimui
Dituvos mokyklos istorinis kelias atspindi Klaipėdos krašto švietimo ištakas. 1738 m. Prūsijos karalystėje, kurios sudėtyje tuo metu buvo Mažoji Lietuva, priimtas įstatymas apie visuotinį privalomą pradinį mokymą. Šiame įstatyme buvo nustatytas naujų mokyklų steigimas, jų statybos klausimai, mokytojų aprūpinimo principas, taip pat buvo nubrėžtos mokymo programos. Naujų mokyklų statybai iš valstybės iždo buvo išskirta pašalpa, tolimesniam jų rėmimui sudarytas 50 000 talerių neliečiamas fondas. Kasmet iš jo buvo gaunamas 2000 talerių palūkanų, jis panaudojamas neturtingų parapijų mokytojams sušelpti. Wikipedija“ ir Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos nuostatai byloja, kad Dituvos mokykla buvo įsteigta 1830 m. spalio 30 d., kaip pradinė mokykla (įsteigimo teisinių aktų neišliko).
Istoriko J. Sembrizkio duomenimis, pirmoji mokykla čia atidaryta 1737–1739 m. Ši mokykla buvusi maža, medinė, su šiaudiniu stogu, vieškelio Klaipėda–Priekulė kairiojoje pusėje. Ją lankė Derceklių, Kuodžių, Lingių, Nibrų, Šūdnagių, Traubų sodžių vaikai. Pirmasis žinomas kvalifikuotas mokyklos mokytojas – Liudvikas Kuršaitis, 1851 m. baigęs tuometinę Ylavos (dab. Lenkija) mokytojų seminariją. Archyvai byloja, kad Mažojoje Lietuvoje ( Prūsijos karalystės sudėtyje) mokytojui išlaikyti turibūti skiriamas 1 margas (24, 75 aro) dirbamos žemės sklypas, atskiras sklypas daržui, ganyklai. Iš bažnyčios iždo skiriami 4 taleriai algos, taip pat privalėjo atvežti 2 vežimus šieno ir šiaudų, tam tikrą kiekį rugių ir miežių. 1866 m. buvo pertvarkytas mokyklų valdymas. Mokyklą pradėjo valdyti valdyba, susidedanti iš pastoriaus, mokytojo ir kaimų atstovų. Visos apskrities valdybos, jų pirmininkai sudarė apskrities mokyklų inspekciją. Nuo 1875 m. mokyklų inspektoriais buvo skiriami pasauliečiai. Mokyklos buvo valdomos bažnyčios, vyriausias mokyklos prižiūrėtojas buvo protestantų klebonas ir bažnytinės mokyklos mokytojas – precentorius. Pačios mokyklos skirstėsi į centrines ir parapijos ribose veikiančios kaimo mokyklas. XVIII a. pradžioje Mažojoje Lietuvoje didžioji dauguma gyventojų buvo lietuviai, todėl mokomoji kalba buvo lietuvių. Bet 1739 m. buvo nurodyta, kad turi būti mokoma ir vokiečių kalbos. Tačiau 1800 m. Klaipėdos apskrityje buvo 77 mokyklos su mokomąja lietuvių kalba ir tik 8 su lietuvių ir vokiečių. XVIII a. pab. – XIX a. ir ypatingai jo pabaigoje sustiprėjo asimiliacija ir 1873 bei 1876 metų į1862–1864 metais stipriai išaugus mokinių skaičiui, to paties kelio Klaipėda–Priekulė pašonėje, tik jau kitoje pusėje, buvo pastatyta didesnė dviklasė mokykla. Tiesa, ši data nėra visiškai tiksli, kadangi archyvinių duomenų apie tai, kada statytas dabartinis pastatas, išlikę nėra, o VĮ Registrų centro duomenys, kurie statybos datą nurodo 1852 metais, yra istoriškai nepagrįsti. Tačiau pagal pastato architektūrą, tikėtina, kad jis statytas XIX a. II pusėje.
Nuo 1866 m. mokykla tapo triklasė, tačiau naujoje mokykloje vietos vis tiek nebuvo pakankamai – teko nuomotis papildomas patalpas. XIX a. pab.–XX a. pr. Dituvos mokykloje mokinių skaičius sumažėjo, mat įsikūrė mokyklų gretimuose kaimuose, todėl Dituvos mokykla vėl tapo dviklase.
Iki XX a. 4-ojo dešimtmečio mokomoji kalba buvo vokiečių, vėliau lietuvininkų vaikai mokyti lietuvių, vokiškai kalbančių šeimų vaikai – vokiečių kalbomis. Mokyklų draugijos iniciatyva čia dar įsteigta privati lietuvių mokykla.
1945–1957 metais Dituvoje veikė pradinė mokykla, vėliau įstaiga reorganizuota į septynmetę mokyklą. Svarbūs Dituvos mokyklai ir 1992-ieji – tais metais jai suteiktas pagrindinės mokyklos statusas. 2015 m. Dituvos pagrindinė mokykla buvo renovuota. 2023 m. liepos mėnesio posėdyje Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė mokyklos prašymui suteikti jai Aleksandro Teodoro Kuršaičio vardą. A. T. Kuršaitis buvo lietuvių raštijos veikėjas, žymus žodynininkas, kraštotyrininkas, profesorius.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
