Dovanų kraitės laukimas

Mes jau kelyje į svarbiausias metų šventes. Ne vieną papiktino, kai prekybos centruose dar nepraėjus Vėlinėms buvo išdėlioti kalėdiniai atributai. Dar neišlydėjus rudens – kelios savaitės iki kalendorinės žiemos pradžios, bet jau žiebiamos kalėdinės eglės. Ne tik Lietuvoje. Nesulaukdamas trokštamos taikos nei Ukrainoje, nei Gazos ruože, nusiraminimo, vilties pasaulis ieško ruošdamasis šventėms. Tai užgožia slogias mintis. Kaip jaučiamės pagalvoję, ką reikėtų daryti į šalį įsiveržus priešui? Gargžduose jau sužymėtos priedangos, kolektyvinio saugumo pastatai, vyksta civilės saugos mokymai. Tai gerai, kažkoks poslinkis vyksta ir mūsų sąmonėje. Geriau žinoti, pasiruošti bet kokiai ekstremaliai situacijai. Tačiau kokia reali galimybė išsigelbėti – televizijos vaizdai iš karo Ukrainoje, Gazos ruože liudija, kaip nuvertinta žmogaus gyvybė.
Taigi lieka džiaugtis šia ramia gyvenimo akimirka. Ruošti dovanas ir galvoti, ką (ne)norime gauti patys. Ne tik per Kalėdas. Kai Gargžduose apsilankiusiai buvusiai Seimo narei, poetei Daliai Teišerskytei, pristačiusiai savo 15-ąją knygą, susitikimo organizatorės įteikė dovanėlę, ji prajuokino susirinkusiuosius paklaususi, ar tai ne Seimo nario Petro dovana. Viešniai didžiausia dovana, kad jos laukė pilnutėlė salė gerbėjų ir smalsuolių. Bet klausimų lavina jos neužgriuvo. Tačiau poetė dėl replikos, kad esanti nacionalinė vertybė, iki šiol medijose „tarkuojama“. Po susitikimo smalsuolės prisipažino, jog neišdrįso paklausti, kas labiausiai domino. Ar poetė gyvena su draugu? Labai gražiai atrodanti, tai gal plastinę operaciją pasidariusi? O kur jai atsirado vėžys? Šie retoriniai klausimai liko be atsakymų. O juk būtų buvusi dovanėlė tuštybei.
Rajono gyventojai šiemet sulaukė ne vienos puikios dovanos. Antai paskutinioji – baigtas rekonstruoti įvažiavimas į Gargždus, Kretingos plentas. Nebe gėda gargždiškiams, malonu atvykėliams. Objektą laiku ir kokybiškai baigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos skelbtą konkursą laimėjusi UAB „Eurovia“. Jeigu visi tokie rangovai dirbtų, nebūtų rajone visus piktinančių „amžiaus“ statybų.
Endriejavo bendruomenei teko patirti penkmečio išbandymą be kultūros namų, galimybės organizuoti renginius, švęsti jaukioje aplinkoje. Ir kodėl toks kultūros likimas šiame miestelyje? Juk ir prieš du dešimtmečius rekonstruoto senojo pastato, kurio vietoje dabar iškilo naujas, atidarymą tuomet palydėjo triukšmelis dėl prastos kokybės, kalbos apie „išplautus“ pinigus.
Dabar miestelį papuošė naujas kultūros namų pastatas, bet jis užrakintas, vis dar kažko trūksta. Apsišarvavę kantrybe endriejaviškiai labai laukia švenčių ir Kalėdų Senelio didžiosios dovanos – rakto nuo kultūros namų, bibliotekos pastato. Ar neapvils?..
Gražiai ryte ir pavakariais šviečia Gargždų autobusų stoties vitrininiai langai: kažkas viduje vis dailinama. Gargždiškiai irgi nekantrauja laukdami ne pirmojo autobuso, o atidarymo.
Senajame Gargždų parke pastatytas svajonių tualetas – tokį ne gėda parodyti ir miesto svečiui. Bet tik parodyti kaip šiuolaikinį konteinerinį statinį, kuris užrakintas. Veikia, bet užrakintas, nes ne kartą apsilankiusi komisija nepasirašė priėmimo akte ir negalima eksploatuoti. Rangovas ne visus darbus atlikęs, kad būtų galima objektą priimti. Vargu ar įmanoma tikėtis, kad šiemet šios dovanos sulauks parko lankytojai. Gerai, kad parke už bet kurio medžio gali pritūpti.
Metams baigiantis, reikia ne tik apie dovanas – ir apie skolas galvoti, pasukti galvą, kaip jas grąžinti, kad naujieji metai būtų skaidrūs, be skolų. O tų skolų – nebaigtų darbų – kur bepažvelgsi. Koks malonumas riedėti naujai išasfaltuotu keliu Smilgynai–Plikiai – lygus kaip stalas. Bet priartėjus prie miestelio, likus keliasdešimt metrų iki pagrindinės gatvės, automobilis pradeda barškėti senu duobėtu asfaltu. Nejaugi žinybos nesugeba susitarti, kad būtų išasfaltuota ir ši atkarpėlė? Ir gražiau, ir vairuotojams patogiau. O gal norima išsaugoti sovietinį reliktą?
Neseniai išasfaltuotoje Kuršlaukio gatvėje Gargžduose irgi panaši atkarpėlė palikta. Bet gatvė dar neperduota užsakovui, tai gal dar bus pabaigta kaip turi būti.
Aišku, visi pretenzijų turime daugiau nei sveiko optimizmo. Šiuo metų laiku ir taip daug tamsos, daugiau į savo mintis įsileiskime teigiamų pamąstymų, kartu su vaikais, anūkais gyvenkime švenčių laukimu, galvodami apie Kalėdų Senelio ir likimo dovanas.

Virginija LAPIENĖ
„Bangos“ korespondentė