Dramblys sumindžiojo mero gėlyną. Kas tai?
Ne tik nuo atliktų darbų, bet didele dalimi nuo viešosios komunikacijos lygio gyventojai sprendžia, kaip dirba jų išrinktoji valdžia. Žiniasklaidos vaidmuo nepaprastai svarbus, tačiau šįkart pakalbėkime apie viešuosius ryšius.
Internete radau linksmą pavyzdį, kas yra viešieji ryšiai: „Jei nupiešite skelbimą: „Šeštadienį į atrakcionų aikštę atvyks dramblių cirkas“, tai bus reklama. Jeigu tą plakatą užkabinsite drambliui ant nugaros ir išvesite jį į miestą, tai bus propagavimas. Jei dramblys sumindžios miesto mero gėlyną, žinia plačiai apie tai pasklis, ir tai bus viešinimas. Jei meras dėl viso šito tik nusijuoks, tai bus ryšiai su visuomene.“
Tad ką galėtume pasakyti apie mūsų rajono vadovų – mero, abiejų mero pavaduotojų, Administracijos direktoriaus ir jo dviejų pavaduotojų viešuosius ryšius? Klaipėdos rajono savivaldybės interneto svetainės naujienų skyrelis gana informatyvus, dinamiškas, ir tai visų Administracijos skyrių, kurie čia dalijasi informacija, nuopelnas. Tačiau atsivertus savaitės temų skyrelį apima nuobodulys – tie patys mirgantys vadovų veidai, „kalbančios galvos“. Aišku, vadovai yra politikai, jie nori pasigirti, pasiskelbti, kaip esą jie gerai tvarkosi rajone. Deja, dažnokai neišvengiama vienos pagrindinių viešųjų ryšių klaidų – persigyrimo ir puikavimosi savimi.
Antai iš svetainės ir socialinių tinklų pranešimų šių metų pradžioje galima susidaryti įspūdį, kad pagrindinis darbas Savivaldybėje buvo originaliausiai papuoštos eglutės konkurso nugalėtojų apdovanojimas, nes apie tai kalbama net dvi savaites. Tai gryniausia viešųjų ryšių akcija, tačiau kokią žinutę gauna atidūs rinkėjai? Kad jie labai gerbiami? Kad Savivaldybėje po švenčių nėra aktualijų? Žymiai efektyviau būtų, jei patys apdovanotieji pasidžiaugtų nuotaikingu konkursu ir dėmesiu jiems.
Savivaldybės svetainės publikacijos kartojamos veidaknygėje – „Facebook“ variante ir kai kurių vadovų profiliuose. Socialiniuose tinkluose gyventojams atsiranda galimybė komentuoti straipsnius, diskutuoti, gauti atsakymus į rūpimus klausimus. Jie tai ir daro. Štai prie straipsnio, kad bus daromos saugios žaidimų aikštelės vaikams, viena moteris parašė: „O ką pasakytumėt apie ledo kelius Jakuose? Vaikai eina į mokyklas, užsimušti galima. Žmonės piktinasi visą savaitę, o dar kalbate apie saugumą.“ Kitas žmogus klausia apie duobes gatvėse, dar vienas – apie būsimus projektus Gargžduose, kur juos galima pažiūrėti. Dar būrelis vieno vadovo profilyje diskutuoja apie jautrią iniciatyvą mieste pagerbti nukankintą mažąjį kėdainiškį. Tačiau profilių šeimininkai, mūsų rajono vadovai, tyli, neatsako į gyventojų klausimus, neįsitraukia į diskusijas, nebent kartais „palaikina“ kokią pagyrą. O juk feisbukas – neprivaloma, tačiau puiki galimybė pabendrauti su savo rinkėjais!
Tiesa, iš šešių vadovų savo asmeninius profilius turi penki. Taip pat tik du nurodo savo pareigas, du, kad dirba rajono Savivaldybėje, o viena iš vicemerių nepateikia ir tokios informacijos. Labiausiai informatyvus yra Administracijos direktoriaus profilis, kuriame apžvelgiamos dar ir spaudos naujienos apie rajoną su savais komentarais. Tai pagirtina, tačiau ir čia trūksta tiesioginės diskusijos su gyventojais. Šis profilis turi ir daugiausia „draugų“ – 5000. Dar dviejų vadovų „draugų“ skaičius siekia apie 1500, o meras ir viena jo pavaduotojų – mažiausiai aktyvūs socialiniame tinkle – čia „draugų“ turi tik po kelis šimtus. Kas nežino, „draugų“ skaičius lemia, kiek žmonių gali perskaityti jūsų viešus pasisakymus, pamatyti publikuojamas nuotraukas ir visa tai komentuoti, vertinti, dalintis su kitais. Pasidomėjus aplinkinių savivaldybių vadovų komunikacija socialiniuose tinkluose, vaizdas šiek tiek kitoks. Pavyzdžiui, labai aktyviai feisbuke reiškiasi Klaipėdos ir Palangos merai bei jų aplinka, o kitų rajonų vadovai šioje srityje dar gana nuosaikūs kaip ir mūsų.
Pabaigai – apie itin brangiai Lietuvai kainavusį ir nepavykusį viešųjų ryšių pavyzdį. Skelbiama, jog Europos Sąjungos paramos viešinimui mūsų šalyje per trumpą laiką buvo išdrabstyta net… keliasdešimt milijonų eurų užsakomosioms publikacijoms, laidoms, informacijai skleisti. Tačiau tyrimai parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų vis vien mano, kad ES lėšos įsisavintos neskaidriai. Ir dar – kad trūko informacijos! Milijonai ištaškyti, o rezultato nėra. Kodėl? Pasak viešųjų ryšių specialistų, taip atsitiko todėl, jog viešinimo turinys buvo neautentiškas, t. y. dirbtinis, perdėm teigiamas ir su dideliu pagyrų kaupu.
