Druskingas vanduo sukėlė sodininko įtarimus
„Gargždelės“ sodininkų bendrijos gatvės vasarą laistytos pagal poreikį. Šią paslaugą teikia VšĮ „Gargždų švara“.
Rudenį, kai dažnai lyja, pamirštame, kaip vasarą laukėme lietaus, kad palaistytų žemę ir nuplautų gatvių dulkes. Dėl jų sausą vasarą ypač kenčia prie žvyruotų kelių, gatvių gyvenantys žmonės, tad daugelis džiaugiasi Klaipėdos rajono savivaldybėje teikiama žvyrkelių laistymo paslauga. Juos specialia mašina laisto VšĮ „Gargždų švara“. Vis dėlto laistymas druskingu vandeniu šią vasarą sukėlė vieno Gargždų sodininko (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. pastaba) nepasitenkinimą ir jis kreipėsi į „Bangos“ redakciją. Įdomu tai, kad ir redakcija iki šiol negauna oficialių institucijų atsakymų.
Negerbia šalia gyvenančių
Gatvė, kurioje sodininkų bendrijoje „Gargždelė“ yra minėto gargždiškio sodas, vasaros pabaigoje buvo išpilta skalda. Iki tol ji, kaip ir daugelis sodininkų bendrijų gatvių, buvo žvyruota, tad vasarą gyventojai ir jų sodai skendėdavo dulkėse. Kadangi sodininkai irgi turi galimybę pasinaudoti laistymo paslauga, bendrijų pirmininkai kreipiasi į VšĮ „Gargždų švara“, ir žvyruotos gatvės pagal grafiką už atitinkamą mokestį palaistomos. Taigi, „Gargždelės“ gatvės irgi buvo laistomos.
Rugsėjo pradžioje į „Bangos“ redakciją atėjęs sodininkas pasiguodė, kad dėl gatvės laistymo druskingu vandeniu nugedo gyvatvorė jo sklype. „Laistymas druskingu vandeniu yra numatytas žvyrkeliams, o ne sodų takams. Daromas nusižengimas laistant soduose“, – tikino garbaus amžiaus gargždiškis, kuris kelis dešimtmečius nuoširdžiai puoselėja savo sklypelį. Tai, kad žvyruotas gatves vėliau išpylė skalda, jo nepaguodė, atvirkščiai: taip neva stengiamasi „užmėtyti“ pėdsakus, kad buvo laistoma druskingu vandeniu, anot sodininko, kenkiančiu ne tik augalams, bet ir žmonių sveikatai.
Vyriškiui apmaudu, kad sodininkų bendrijose dabar statomi dideli gyvenamieji namai, vykdoma ir įvairi ūkinė veikla, kuri ne tik neduoda ramybės kaimynams, bet ir teršia aplinką, o netvarkomos nuotekos nuodija Miniją. Gargždiškiui, kuris savo rankomis išpuoselėjo sklypelyje kiekvieną augalą, dieną naktį skauda širdį, kad tikroji sodininkų bendrijų paskirtis dabar jau visiškai kita: gi sodai prie miesto buvo kuriami tam, kad žmonės galėtų pasiauginti daržovių, prinokinti vaisių be jokių chemikalų, pailsėti gamtoje.
„Dabar naujakuriai kartais negerbia senbuvių, šalia gyvenančių. Net grubiai atrėžia, kai pasakai pastabą dėl šiukšlinimo, nuotekų ar triukšmo. Kiti kaimynai irgi stengiasi nieko nematyti, nutylėti. Juk čia reikia gyventi, tad niekas nenori būti „negeras“, nenori konfliktų. Tad vienybės dėl gamtos teršimo nėra“, – apgailestavo gargždiškis. Beje, žmogus sakė, kad su savo abejonėmis buvo nuėjęs į Savivaldybę pas kažkurį specialistą, bet dėmesio taip ir nesulaukęs.
Auga netinkamoje vietoje
„Gargždelės“ sodininkų bendrijos valdybos pirmininkė Izolda Markaitienė, „Bangos“ paklausta apie gatvių laistymą, patvirtino, kad pagal poreikį bendrijoje laistoma iki 3 kartų per sezoną. „Takų nelaistome savo sukurtais mišiniais, o samdome „Gargždų švarą“. Mašina laisto 3 m pločiu, kaip mus informavo, naftos vandeniu. Tokiu pat laisto ne tik mūsų bendrijos kelius“, – sakė I. Markaitienė. Pasak jos, valdybos narys Rolandas Jocys koordinuoja laistymo procesą, kad bendrijos keliai būtų palaistyti tinkamai. „Jokių pastabų ar priekaištų nesame iš gyventojų sulaukę, priešingai, tik padėkų, kad gatvės palaistytos ypač kruopščiai, tad žmonės pagaliau gali atsikvėpti nuo dulkių“, – aiškino sodininkų bendrijos valdybos pirmininkė. Tai, kad vienas sodininkas po gatvės laistymo pasiskundė dėl nugeltusios gyvatvorės, I. Markaitienę nustebino. „Keista, kad pirmiausia skundžiasi redakcijai, o ne mūsų bendrijos valdybai. Gavę sodininko raštišką prašymą išsiaiškintume situaciją, bet niekas į mus nesikreipė“, – dėstė I. Markaitienė. Po kelių dienų ji informavo, kad valdybos narys apžiūrėjo minėtą gyvatvorę ir atkreipė dėmesį, jog augalai auga netinkamoje vietoje. „Sodininkų bendrijos valdyba paprašys šio asmens pateikti ankstesnės valdybos ar jos pirmininko sutikimą, kaip numato sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklės ir Sodininkų bendrijų įstatymas, sodinti augalus arčiau nei per metrą nuo bendro naudojimo teritorijos (kelio). Jei toks sutikimas nebus pateiktas, būsime priversti paprašyti pašalinti augalus“, – paaiškino „Gargždelės“ valdybos pirmininkė.
Rugsėjo 25 d. vykusiame neeiliniame pakartotiniame bendrijos narių susirinkime sodininkas, pasak valdybos pirmininkės I. Markaitienės, priekaištavo dėl gatvių laistymo: „Kadangi jis nutraukė kito klausimo nagrinėjimą, paprašėme palaukti, tačiau jis susirinkimą paliko nesulaukęs, kol nagrinėsime jo klausimą. Spalio 3 dieną vykusiame valdybos posėdyje nutarta esant poreikiui, dar kartą pasikalbėti su besiskundusiu sodininku.“
Siuntinėjo vieni nuo kitų
„Bangos“ redakcija komentaro apie druskingo vandens poveikį augalams pagal sodininko skundą kreipėsi į LR aplinkos ministeriją ir gavo Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistės Raimondos Karnackaitės atsakymą, kad „šį klausimą reikėtų adresuoti Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos“. Taip ir padarėme. Netrukus gavome minėtos tarnybos atsakymą: „Informuojame, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) pagal kompetenciją atlieka augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimo priežiūrą. Valstybinės ir vietinės reikšmės žvyrkelių laistymas druskingu vandeniu (aukštos mineralizacijos sūrymu) nėra Augalininkystės tarnybos priežiūros sritis.
Dėl informacijos, ar sodininkų bendrijoje esančios žvyruotos gatvės galėjo būti laistomos druskingu vandeniu ir ar toks vanduo galėjo pakenkti pakelėje augantiems augalams, prašome kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą.“ Patarimo vėlgi paklausėme. Aplinkos apsaugos agentūros atsakymas elektroniniu paštu redakciją pasiekė netrukus: „Labai malonu, jog kreipėtės į Aplinkos apsaugos agentūrą. Norime tik informuoti, jog gavome jūsų užklausą. Šiuo metu šiuo klausimu kalbame su Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos. Pasistengsime kaip įmanoma greičiau jums atsakyti.“ Keista, kad esame siuntinėjami nuo Einošiaus pas Keipošių. Juk pirmiausia ir kreipėmės komentaro į Aplinkos ministeriją…
Tą pačią dieną redakcija gavo dar vieną Aplinkos apsaugos agentūros atstovės ryšiams su visuomene Linos Gaidžiūnaitės laišką. Jame informavo, kad „ar įmonės tinkamai tvarko chemines medžiagas ir mišinius, prižiūri Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (AAD). Todėl pagal kompetenciją informaciją perduodame AAD, kad pasidomėtų šia situacija išsamiau.“
Ministerija atsakymą teberašo
Kol laukėme atsakymo iš Aplinkos apsaugos agentūros, pakalbinome Klaipėdos savivaldybės tarybos narę, biomedicinos mokslų daktarę, dirvožemio mikrobiologę Loretą Piaulokaitę-Motuzienę, UAB „Ekoakademija“ vadovę. Ji sutiko pasidalinti nuomone, ar sodininko gyvatvorę galėjo pražudyti gatvės laistymas neva kenksmingu vandeniu: „Pati gyvenu „Žilvičio“ sodininkų bendrijoje ir matau, kad gatvės laistomos pažeme, kad nepurškiama ant augalų, todėl maža tikimybė, kad kliuvo gyvatvorei, nebent ji pasodinta per arti gatvės. Druskingas vanduo, jei labai didelės koncentracijos, gali paveikti lapus, jei ant jų pateko, lapai pagelstų, bet kitą pavasarį medis vėl sužaliuotų. Jei augalai nugedo, nudžiūvo visiškai, vadinasi, priežastis kita – galbūt grambuoliai nugraužė šaknis. Tokių negyvų medžių esu mačiusi.“
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsakymo redakcijai vis dar nėra.
Laima ŠVEISTRYTĖ
A. VALAIČIO nuotr.
