Endriejavo moksleiviai ėjo Atminties keliu Gargžduose
Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti jau daug metų inicijuoja mokyklų bendruomenėse Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienos paminėjimus. Rugsėjo 23-ioji yra susijusi su Vilniaus geto likvidavimu, kada dalis jo gyventojų iš karto buvo nužudyti, o dalis – išvežti į nacių koncentracijos stovyklas lėtai mirčiai.
Minėta iniciatyva siekiama, kad Lietuvos visuomenė žinotų apie Lietuvoje gyvenusią gausią žydų bendruomenę (iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 215 000 – 220 000 žydų) ir
suvoktų Holokausto mastą tiek Lietuvoje, tiek nacių okupuotoje Europoje.
Buvo tikimasi, kad dvidešimtas amžius bus geresnis, o dvidešimt pirmasis juk vis dar turi šansą… Kad tai, kas įvyko niekada nepasikartotų, nebūtų karo ir blogio, sveiku protu nesuvokiamų žudynių pradedant Gargždais ir baigiant Paneriais Lietuvoje bei kitose vietose. Begaliniai klausimai: iš kokių šaknų kilo siaubinga tragedija, vis dar kaip skaudanti šviežia žaizda, kurią minime su liudininkais ir kuri liks ilgam žmonijos istorijoje ypatinga. Kodėl blogis tapo toks greitas, o gėris nerangus.
Iš Senojo Testamento žinoma, kad kiekvienas žmogus yra atskiras, nepakartojamas pasaulis ir jo sunaikinimas – viso to pasaulio sunaikinimas. Iš kitos pusės, žinoma svarbiausia judaizmo religijos vertybė – žmogaus gyvenimas: kas išgelbėja vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį. Lietuvoje Holokausto metu išskiriama didelė poliarizacija – iš vienos pusės sekuliariai daug prisidedančių prie žydų tautybės bendrapiliečių persekiojimo įvairiomis formomis, iš kitos – tie, kas įvairiais būdais, paklausę širdies balso ar inspiruoti kitų motyvų, gelbėja. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog dauguma žmonių buvo sunaikinta per keletą mėnesių ir netoli jų namų.
Šįmet minime 84 – ąsias metines nuo Holokausto pradžios Lietuvoje, kada 1941 metų birželio 24 d. Gargžduose vokiečių gestapo, SD ir policijos pareigūnai sušaudė 200 vyrų, kurių dauguma buvo žydų tautybės ir vieną moterį, ištekėjusią už rusų komisaro.
Lydimi gidės Monikos Ruškytės Endriejavo pagrindinės mokyklos vyresnių klasių mokiniai Gargžduose pagerbė žydų sušaudymo vietą netoli autobusų stoties. Prieš keletą metų Klaipėdos rajono savivaldybės atnaujino paminklą Holokausto aukoms, sutvarkė aplinką. „Čia, viduryje miesto, šalia judrios gatvės, tarp pastatų nėra ramybės nužudytiesiems“, – taria vienas iš mokinių, matomai sunkiai suvokdamas, kad tuomet tai buvo miestelio paribys, o šios vietos apstatymas vyko sovietmečiu. Tolimesnis simbolinio atminties kelio maršrutas, pasak M. Ruškytės, skirtas bendrapiliečių žydų gyvenimo būdo, kultūros pažinimui, senųjų žydų kapinių pristatymui, tai iliustruojant išlikusiomis fotonuotraukomis, kitais šaltiniais. Tarsi kino filme vėrėsi daugiataučio Gargždų miestelio prieškarinis vaizdas su pasieniu, muitine, prekyba, susisiekimu, amatais, laisvalaikio ir sporto vietomis, klubais.
Atminties kelias profesionalios gidės M. Ruškytės, 10 klasės auklėtojos Genovaitės Paniulaitienės, mokyklos administracijos pagalba paminėtas ten, kur pirmiausia Lietuvoje Holokausto metu išnyko žydų diaspora, dalis Gargždų miesto aktyvios visuomenės, kuri gyveno dirbo, kūrė, gynė krašto Nepriklausomybę.
Arūnas MIKALAUSKAS
Endriejavo pagrindinės mokyklos istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokytojas
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
