Festivalis „Saliamonas“ sugrįžta į Kretingalę

Festivalį „Saliamonas“ kuria darbšti komanda: Jolita Morkuvienė, Jurgita Andronatij, Gintarė Stankūnaitė, Aja Paulauskienė, Egidijus Lisovoj, vadovaujami KC direktorės V. Lisovaitės (pirma iš dešinės).

Kretingalės kultūros centro (KC) sumanyto festivalio „Saliamonas“ siekis – gaivinti žodžio meną, ugdyti retoriką bei kultūros vartotoją per praktinius viešojo kalbėjimo užsiėmimus, per literatūrinius spektaklius, bardų koncertus. Pirmasis renginys – kovo 21 d., o paskutinysis – gegužės 19 d. Kas įkvėpė originaliam projektui, vykdomam antrus metus, kalbėjomės su KC direktore Violeta LISOVAITE.
Intriguojantis pavadinimas
– Kaip kilo idėja rengti festivalį neįprastu pavadinimu „Saliamonas“?
– Klaipėdos rajono savivaldybė Kretingalės kultūros centrui priskyrė puoselėti ir atskleisti poezijos, žodžio meno kryptį. Betgi šis žanras – ne pirmo būtinumo produktas šiuolaikiniam žmogui. Užduotis ne iš lengvųjų: kaip žiūrovą sudominti poezija ir literatūra? Ar tai įmanoma? Kam tai šiais laikais aktualu? Ar tuo neturėtų rūpintis bibliotekos?
Vieną vakarą po visų darbų supratau, jog nebespėju skirti laiko sau, gyvenimo tempai tik didėja. Guosdamasi pratariau: „Betgi viskas praeina. Praeis ir tai.“ Net nusišypsojau prisiminusi, kaip lietuvių kalbos mokytoja mums, mokiniams, pamokoje skaitė šią Saliamono legendą. Man ji įsiminė visam gyvenimui. Ir tada šovė mintis plačiau pasiskaityti, kas tas Saliamonas, tokias išmintingas legendas rašęs. Internete radau ir jo patarlių, ir atsakymą, jog tai išminčius – išminties simbolis. Girdėjau, jog tai biblinis personažas, kuris, neaišku, ar iš viso egzistavo. Tačiau visuomenėje gajus Saliamono, kaip išmintingą žodį mylinčio žmogaus, simbolis. Pamaniau, jog žodžio menui skirtas festivalis ,,Saliamonas“ intriguotų ir žadintų smalsumą vien jau dėl savo pavadinimo. Mano žiniomis, Lietuvoje antro tokio festivalio nėra organizuojama, jo pavadinimas originalus. Saliamonas, kaip simbolis, iš tiesų įprasmina festivalį, skirtą žodžio menui puoselėti. Tuomet pergalvojau, kad ir mes kiekvienas – savotiškas Saliamonas, ir viskas prasidėjo…
Kultūrinio identiteto dalis
– Kodėl šis projektas aktua­lus?
– Kartais išgyvenu vidinį konfliktą dėl šiuo metu vyraujančios mados kalbėti svetimžodžiais, įterpti anglicizmų. Neramu, jog vaikai po pamokų gatvėse tarpusavyje bendrauja ne lietuviškai, bet angliškai. Pristinga žodžių, formuodami sakinį, savo minčiai išreikšti neberanda lietuviško atitikmens. Televizijos šou ar net žinių laidose autoritetingi Lietuvos žmonės taip pat mėgsta anglicizmus. Kartą man paskambinusi močiutė sako: ,,Vaikeli, man labai patinka viena laida, bet aš nebesuprantu, kaip ten kalbama ir ką ten sako.“
Taip pat pastebima, jog žmonės nebesistengia kalbėti švaria ir artikuliuota kalba. Baigiame pamiršti, ką reiškia ne tik kalbėti, bet ir klausytis, išgirsti. Scenoje išgirstame ir pamatome visko, kas verčia susirūpinti. Poezija tarsi niekam nebeįdomi, o lietuvių literatūra be reikalo nuvertinama. Šių priežasčių visuma ir daro festivalį „Saliamonas“ aktualų ir reikalingą. Jo sumanymas – gaivinti žodžio meną, ugdyti retoriką bei kultūros vartotoją per praktinius viešojo kalbėjimo užsiėmimus, per literatūrinius spektaklius, bardų koncertus. O jaunimo dėmesį atkreipiame organizuodami skaitovų konkursą, kuris yra svarbi festivalio sudedamoji dalis. Lietuviškas, aiškus, paveikus ir artikuliuotas kalbėjimas yra ne tik kaip būties pagrindas scenoje, bet ir mūsų kultūrinio identiteto dalis.
Komandą vienija idėja
– Su kokiais sunkumais susiduriate organizuodami festivalį, kuriame 10 renginių?
– Šį projektą įgyvendina nedidelė, labai darbšti 5–6 žmonių komanda. Keletas specialistų gelbėja prisidėdami užkulisiniais darbais. Tie, kurie kuriame projektą, jaučiamės vienijami pačios idėjos. Esame laimingi, kad projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba – šis įvertinimas mums didžiausia paskata, bet kaip ir kiekvienam šalies kūrėjui norėtųsi didesnio finansinio paskatinimo. 30 proc. prie LKT finansavimo prisideda Klaipėdos rajono savivaldybė. Pagrindinius akcentus dėl finansavimo pavyksta įgyvendinti. Spręsdami viešinimo, rekvizito, scenografijos, komandos aprangos ir dizaino problemas sukamės įvairiausiais būdais, tenka prisidėti net iš algos. Kol kas ,,Saliamonas“ neturi verslininko-rėmėjo-mecenato. Gal kada sulauksime?
Stinga žmogiškųjų išteklių, garso ir šviesų inventoriaus festivalį kreipti modernumo linkme. Kretingalės, Girkalių ir Plikių koncertų salės talpina vos po 100 žmonių. Labai norint tų sunkumų galima rasti daugiau, bet esame nusiteikę optimistiškai ir visada vadovaujamės taisykle: jei bent vienas žiūrovas mato prasmę, reikia kurti ir dėl jo. Vargu ar rastumėt Lietuvoje kūrėją ar kultūros centrą, kuriame kultūros darbuotojai gali pasigirti komfortu. Visur reikia įdėti daug darbo, širdies, o išbandymai tampa pamokomis.
Kretingalės KC niekada neteikdavo paraiškų Lietuvos kultūros tarybai – teikti pradėjo neseniai. Buvo įsitikinimas, jog pritraukti finansavimą – misija neįmanoma: mes tokie mažiukai, kam mes įdomūs. Tai įsivaizduokite, ką mums reiškia, kad projektas finansuotas. Šis faktas yra išbandymas ir įsipareigojimas.
Žodžio galia
– Kaip festivalį vertina žiūrovai?
– Renginių lankomumas puikus, juos gerai vertina žiūrovai. Praėjusiais metais pirmą kartą įgyvendinus projektą susidarė auditorija žmonių, kurie apsilankė beveik visuose festivalio renginiuose. Tai labai įkvepia. Žinau, jog yra laukiančių „Saliamono“ ir šį pavasarį.
Paprastas žmogus galbūt nenutuokia, kad kultūros srityje labai daug biurokratinio, kompiuterinio darbo. Lentelės, ataskaitos, tvarkos, ūkio reikalai bei įstatymai – mūsų kasdienybė, todėl dažnai sunku susikaupti naujiems kūrybiniams darbams. Tačiau geras žodis, gražus atsiliepimas – grąža, nubraukianti neviltis ir sustiprinanti. Štai koks svarbus žodis gyvenime ir kokią galią jis turi. Šis festivalis sukūrė mūsų KC išskirtinumą Klaipėdos apskrities lygmeniu. Tikiu, kad jau formuojasi žodžio festivalio gerbėjų auditorija. Tai yra vaikai ir jaunimas, vidutinio amžiaus publika ir senjorai.
Augti ir auginti kitus
– Kuo nustebinsite šiais metais?
– Šių metų šūkis – Saliamono frazė: „Jūs – pasaulio šviesa. Jūs – žvaigždės. Jūs – tiesos šventykla. Kiekviename iš Jūsų gyvena Visata“. Šių metų turinys ir profesionalūs atlikėjai skirsis nuo praėjusiųjų. Susipažinsime ir susitiksime su aktoriais Arūnu Sakalausku, Ramūnu Abukevičiumi, Vaidotu Martinaičiu. Numatyti net trys profesionalūs literatūriniai „Labas“ teatro spektakliai. Bardams atstovaus Vladas Bagdonas, Gediminas ir Ainis Storpirščiai, Vytautas V. Landsbergis su žmona Ramune. Surengsime Klaipėdos apskrities vaikų ir jaunimo skaitovų konkursą visatos tematika. Pagrindinė šių metų festivalio žinutė ir bus apie savo asmeninės žvaigždės danguje atradimą, apie gebėjimą pamatyti, išgirsti ir išsakyti. Tai atskleisti padės režisūrinės detalės, scenografijos momentai.
– Žodis „visata“ asocijuojasi su tyla, tačiau ar tikrai tyla nėra garsas? O gal išgirsti reikia pirmiausia save? Ar turite planų ateityje dėl šio festivalio? Gal matote viziją?
– Didžiausias noras – išauginti festivalį iki respublikinio lygmens. Tereikia patikėti, kad nesame per maži. Į Kretingalės seniūniją pavasariais galėtų masiškai atvykti žodžio meno ir literatūros mylėtojai ir profesionalai. Tai galėtų tapti modernu ir madinga. Mes daug ką planuojame, bet Visata irgi turi savo planų…
– Kaip apibendrintumėte šio festivalio kuriamą vertę?
– Keliama kultūros centro meninė kartelė, kuriamas kultūrinis pokytis. Patenkinami įvairaus amžiaus auditorijų poreikiai, vienijamos bendruomenės, garsinamas Klaipėdos rajonas. Puoselėjamas ir gaivinamas žodžio menas, retorika. Auga profesionalumas ir kompetencijos poezijos srityje. Šis festivalis turi savybę augti pats ir auginti kitus.

Parengė Virginija LAPIENĖ
Egidijaus LISOVOJ nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių