Gargždiškį įkvepia krikščionybės istorija

Gargždiškis dailės ir tikybos mokytojas Vytautas Sajauskas laisvalaikiu tapo paveikslus, kurių tema – krikščionybė, jos istorija. Šiuo metu Gargždų ir Klaipėdos bažnyčiose veikia jo darbų paroda. Eksponuojamuose paveiksluose – išskirtinių šalies ir užsienio bažnyčių meninė interpretacija. „Mano gyvenimas susijęs su krikščionybe. Man patinka menas – nepiešti negaliu“, – „Bangos“ korespondentei kalbėjo V. Sajauskas.

Parodoje – bažnyčių meninės interpretacijos

– Pernai rudenį Gargždų kultūros centre surengėte tapybos darbų paro­dą „Protėviams“. Paveiksluose – per meninę, dvasinę prizmę atskleista istorija nuo pagonybės iki krikščionybės. Šiemet Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje ir Klaipėdoje, Šv. Juozapo Darbininko bažnyčioje, eksponuojate nutapytas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio bažnyčias. Kas įkvėpė šiuos paveikslus?

– Kadaise aš sąmoningai pasukau krikščionybės keliu. Pasirinkęs Kristaus sekimo kelią, V. Sajauskas: „Krikščionybė man svarbi, todėl ši tema vyrauja mano tapyboje.“Šiaulių universitete studijavau evangelikų teologiją, o vėliau Klaipėdos – katalikų: turiu teologijos magistro laipsnį. Uostamiesčio Adomo Brako dailės mokykloje dirbu dailės, o P. Mašioto mokykloje – katalikų tikybos mokytoju. Taigi mano gyvenimas susijęs su krikščionybe, jos istorija. Įvairiapusiškai žvelgiu į ją – domina biblijinė istorija, biblistika, krikščionybė po Kristaus. Aš negaliu nepiešti – man patinka menas. Piešiu sau. Krikščionybė man svarbi, todėl ši tema ir vyrauja darbuose. Prieš kelerius metus pradėjau tapyti bažnyčias – evangelikų ir katalikų. Tai ne realistiniai vaizdai, bet meninės interpretacijos. Susikaupė pora dešimčių aliejumi tapytų kūrinių, kuriuos šiuo metu eksponuoju Gargždų Šv. arkangelo Mykolo ir Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčiose. Pastarojoje po parodos atidarymo skaičiau paskaitą apie krikščioniškosios ikonografijos kilmę.

– Su vaikais kalbatės apie tikėjimo tiesas, suaugusiuosius skatinate tai apmąstyti savo paveikslais. Kas lėmė, kad nutapėte būtent šias bažnyčias?

– Jau minėjau, kad mane domina krikščionybės istorija. Kelionių metu pamatyti unikalūs istorijos ir architektūros objektai – bažnyčios, vienuolynai mane įkvepia. Važiuodamas per Plikių miestelį pamačiau labai gražią evangelikų liuteronų bažnytėlę. Neogotikinio stiliaus – Lietuvoje tokių nedaug. Ir nutapiau. Mane žavi ir Vanagų bažnyčia, bet dar nespėjau nutapyti. O Rusnės evangelikų bažnyčios, galimai seniausios Lietuvoje, meninė interpretacija jau yra. Praeityje buvusi medinė sudegė, o prieš porą šimtų metų pastatyta mūrinė. Važiuojant pro šalį patraukė dėmesį Kvėdarnos akmeninė bažnyčia su nebaigtais statyti bokštais. Negalėjau nesustoti – ji atrodė kitaip nei įprastos bažnyčios. Vėliau sužinojau, kad bokštai turėtų būti.

Unikali Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios istorija: sovietmečiu Lietuvoje ir Baltijos šalyse vienintelė pastatyta bažnyčia irgi patraukė.

Atgyja iš kelionių parsivežti etiudai

– Lankantis užsienyje Jus irgi pagauna įkvėpimas – parsivežate etiudų ir tapote jausmus palietusius istorijos, architektūros objektus?

– Prahoje sužavėjo ne vienas sakralinis objektas. Antai beveik tūkstantmetį, ilgiausiai Europoje, savo veiklą tęsiančio Strahovo vienuolyno teritorijoje yra Šv. Rocho bažnyčia. Lankydamasis pasidariau etiudą ir grįžęs nutapiau. Betliejaus koplyčia Prahoje – nacionalinis kultūros paminklas. Tai buvo vieta, kur reformatorius, teologijos profesorius Janas Husas skleidė drąsias reformatų idėjas, kritikavo tuometinę Bažnyčią – kilo krikščioniško atsinaujinimo judėjimas. Bažnyčia apkaltino jį, klastingai suėmė ir sudegino ant laužo. J. Husas – Čekijos nacionalinis didvyris. Be drąsių protestantų nežinia, kaip atrodytų krikščionybė dabar. Po J. Huso mirties įvyko Bažnyčios susirinkimas – teko atsižvelgti į protestantų idėjas, ir Bažnyčia suskilo.

Nutapiau ir Zakopanės Šv. Jėzaus širdies bažnyčią. Šią gražią medinę bažnytėlę suprojektavo lietuvis architektas Stanislovas Vitkevičius, nuvykęs ten gydytis ir pasilikęs. Jis taip pat sukūrė savitą šio kalnų kurorto pastatų stilių, kuriuo Zakopanė ir dabar žavi.

Bratislavoje, Slovakijos sostinėje, aptikau įspūdingą Šv. Elžbietos bažnyčią. Ji pastatyta XX amžiuje naujausiu secesinės architektūros stiliumi. Puošnūs mėlynos spalvos pastatai traukia dėmesį.

– Nutapėte du Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios paveikslus. O Gargždų?

– Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia taip pat yra mano planuose.

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių