Gargždų apylinkių medžiotojai atšventė ketvirtį amžiaus

Iškilmingai į šventę dalyviai atžygiavo eisenoje.

Gargždų medžiotojų ir žvejų draugija šiemet mini garbią 25-erių veiklos metų sukaktį. Praėjusį savaitgalį savo kaimo turizmo sodyboje apie 100 medžiotojų, žvejų bei jų artimųjų priėmė medžiotojas Tadas Surplys, o aktyviausiems skyriui priklausančių klubų nariams įteiktos ilgus metus brandintos padėkos.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Gargždų skyrius vienija keturis medžiotojų klubus –„Miniją“, „Dauparus“, „Šernus“ bei „Volungę“, taip pat būrelį žvejų, kuriuos kuruoja žvejybos entuziastas Petras Žibas.

Kartu su artimaisiais į vienijančią šventę susirinkę medžiotojai bei žvejai po iškilmingos eisenos priėmė svečių atvežtas dovanas bei padėkos raštus. Medžiotojų globėjos Medeinės medaliais apdovanoti klubų bei girininkijų atstovai: Gendrutis Burbulis, Alfonsas Preibys, Zigmonas Siminauskas, Tadas Surplys, Vytautas Bendikas, Juozapas Vytė, Vaclovas Čeledinas, Remigijus Alšauskas ir Jonas Čėsna. Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas padėkas įteikė medžiotojų klubų pirmininkams Denonui Bernardui Kugelevičiui („Dauparai“), Algirdui Kaušiui („Minija“), Kęstučiui Veličkai („Volungė“), Gendručiui Burbuliui („Šernai“)ir žvejų atstovui Petrui Žibui.

Nepriklausomybės priešaušryje susikūrusiai Gargždų medžiotojų ir žvejų draugijai tuomet vadovavo Viktoras Šatkus, po kurio vadovo estafetę perėmė Remigijus Alšauskas. „Puikiai pamenu, kad prieš 25-erius metus, tais 1989-aisiais, veikė tik Klaipėdos medžiotojų ir žvejų draugija. Pradėjome reikšti norą tapti atskiru padaliniu ir po ilgų derybų mums pavyko. Prie to daugiausia prisidėjo tuometiniai Klaipėdos rajono vadovai Damijonas Karečka ir Vladislovas Sturys“, – prisiminė ilgametis draugijos pirmininkas Remigijus Alšauskas. Šventėje buvo apdovanoti ir garbės medžiotojai – tarp jų pirmininkas R. Alšauskas, Vladas Dromantas, D. B. Kugelevičius ir Vaclovas Dvareckas.

Klaipėdos rajone esančiuose medžioklės plotuose medžioja ne tik rajono, bet ir atvažiuojantys medžiotojai, dažniausiai klaipėdiškiai. Tačiau Gargždų medžiotojų ir žvejų draugijos nariai tikina sutariantys tiek su aplinkosaugininkais, tiek su sodybų pamiškėse savininkais. Šernams išknisus bulves ar pridarius panašių nuostolių, juos dengti įsipareigoja medžioklės plotą prižiūrintis būrelis. Anot R. Alšausko, Gargždų draugija dėl to su gyventojais nekonfliktuoja: „Mūsų medžiotojai paiso aplinkosaugos terminų ir medžioklės tvarkos. Prieš kelerius metus buvo pažeidimas, kai radome miške negyvą stirną. Tačiau kaltų taip ir neradome.“ Gargždų medžiotojų draugija aktyviai įsitraukia ir į respublikines priemones. Prieš keletą metų Minijos slėnyje rengta Lietuvos skalikų paroda, bendradarbiaujama su ūkininkais, vietiniais gyventojais.

Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2013 m. balandžio 15 d. – 2014 m. balandžio 15 d. rajone sumedžiota:

• briedžių – 10 (4 patinai, 4 patelės ir 2 jaunikliai)
• elnių – 14 (3 patinai, 4 patelės ir 7 jaunikliai)
• stirnų – 507 (112 patinų, 245 patelių ir 150 jauniklių)*

*briedžių, elnių ir stirnų medžioklė licencijuojama. Nurodytu laikotarpiu rajone buvo išduota leidimų sumedžioti 17 briedžių (6 patinus ir 11 patelių bei jauniklių), 25 elnius (8 patinus ir 17 patelių bei jauniklių), taip pat 160 stirnų. Šių žvėrių sumedžiota mažiau nei leidžiama.

Taip pat pernai per medžioklės sezoną sumedžiota:

• šernų – 729, bebrų – 493, lapių – 318, mangutų – 136, kiškių – 104, kiaunių – 24, barsukų – 9, didžiųjų ančių – 385, slankų – 279, fazanų – 58, ondatrų – 3, želmeninių žąsų – 6, baltakaklių žąsų – 1.

Per nurodytą laikotarpį medžiotojai vilkų ir kurapkų nenušovė. Šiuo metų laiku medžiojami šernai, stirnų patinai ir bebrai.