Gargždų miesto garbės piliečio vardas – šviesuoliui E. Cirtautui
Ilgamečio pedagogo, gargždiškio, Gargždų istorijos žinovo ir puoselėtojo Edvardo Cirtauto asmenybė žavi ne vieną gargždiškių kartą. Ateinantį ketvirtadienį, liepos 22 d., vyksiančiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje numatyta svarstyti klausimą dėl Gargždų miesto garbės piliečio vardo suteikimo šiam miesto šviesuoliui.
Klaipėdos rajono savivaldybės kandidatų į Gargždų miesto garbės piliečio vardą atrankos komisijai
šią kandidatūrą pateikė Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ ir Gargždų kultūros centras. Minėta atrankos komisija gavo dar tris siūlymus, tačiau iš keturių kandidatų vienbalsiai pritarta tik vienai -– E. Cirtauto kandidatūrai.
E. Cirtautas yra kelių kartų gargždiškis, jo tėveliai gyveno Jono Basanavičiaus – seniausioje miesto gatvėje, dar yra liudininkų, menančių Edvardo tėvus – kaip labai dorus, nuoširdžius, labdaringus žmones.
Edvardas gimė Gargžduose 1928 m., čia lankė mokyklą, vėliau baigė Klaipėdos mokytojų institutą, kelis dešimtmečius dirbo pradinių klasių ir matematikos mokytoju Gargždų vidurinėje mokykloje (dabar „Minijos“ progimnazija). Jis buvo reiklus, pareigingas, kūrybiškas, autoritetingas pedagogas, kurį gerbė kolegos, mokiniai, tėvai, miestiečiai.
E. Cirtautas kartu su žmona Janina užaugino, suteikė aukštuosius išsilavinimus 2 sūnums ir 2 dukroms, kurios taip pat pasirinko pedagogių specialybes. Edvardo ir šviesios atminties Janinos šeimos darnumas, jų kultūrinė, švietėjiška veikla buvo gyvas pavyzdys kitoms gargždiškių šeimoms.
E. Cirtautas 2003 m. apdovanotas Lietuvos karaliaus Mindaugo 750-ties metų jubiliejaus ženklu.
2011 m. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva Edvardo ir Janinos Cirtautų šeimai buvo suteiktas Šeimos ambasadorių titulas.
Savo vertingais prisiminimais E. Cirtautas pasidalijo Lietuvos valstybės Nepriklausomybės paskelbimo (1918 m.) devyniasdešimtųjų metinių išvakarėse Gargždų krašto muziejaus, istoriko E. Miltakio ir operatoriaus A. Valaičio sukurtame dokumentiniame filme „Riba“.
E. Cirtautas išsaugojo savo pusbrolio Lietuvos laisvės kovotojo gargždiškio Antano Stalmoko, nužudyto enkavedistų pokario metais, asmeninį archyvą. Kuriantis Gargždų krašto muziejui Edvardas konsultavo kraštotyros klausimais, padovanojo keletą eksponatų, dažnai lankydavosi kartu su žmona įvairiuose miesto renginiuose.
Gargždų miesto garbės piliečio vardo suteikimas E. Cirtautui būtų tarsi pagarbos nominacija už dešimtmečius rodytą pavyzdį kelioms gargždiškių kartoms: savo kasdiene veikla, profesine kompetencija, meile Tėvynei Lietuvai, jos istorijai, kultūrai ir švietimui bei garbinga asmenine reputacija E. Cirtautas įkvėpė ir iki šiol įkvepia Gargždų visuomenę pozityvioms permainoms.
„Bangos“ informacija
