Gargždų senosiose kapinėse vietos tualetui nerado
Gargždų senosios kapinės – miesto istorijos dalis, gražiai tvarkomos, puoselėjamos, kad ateities kartos žinotų, kas jų šaknys. Tačiau daugelio ne tik gargždiškių lankomoje vietoje niekaip nepasirūpinama „smulkmena“ – tualetu. Vietos jam čia atsiranda tik per didžiąsias šventes.
Verčiami jaustis kalti
Į „Bangos“ redakciją atvykusi klaipėdiškė senjorė Elena pasidžiaugė, kad Gargždai – gražiai tvarkomas miestas. „Bet kodėl jo centre esančiose didelėse, daugelio lankomose kapinėse nėra tualeto?“ – be užuolankų paklausė Elena ir paprašė padėti išspręsti šią problemą.
Moteris kalbėjo, kad tai rūpi ne jai vienai – grupė klaipėdiškių ją įpareigojo kelti šį klausimą. Suvokdama viešumo reikšmę, garbaus amžiaus moteris atėjo į „Bangos“ redakciją.
Elena prižiūri vyro tėviškėje palaidotų giminaičių amžinojo poilsio vietą šiose kapinėse. Iš uostamiesčio atvykusi moteris čia užtrunka. „Ką darau prispausta gamtinių reikalų? Užsuku į artimiausią parduotuvę ir paprašau, kad įleistų. Arba į vaistinę užeinu. O kartais čia pat, už storo medžio užlindusi. Žinoma, jeigu prispaudė „mažas reikaliukas“, – dalijosi „patirtimi“ Elena. – Tačiau ir ten būna apleistas kapelis. Jaučiuosi nemaloniai apdergusi šventą vietą.“
Ji pasakojo, kad klaususi kapinėse sutiktų žmonių, ką jie daro panašiais atvejais? „Pasirodo, kad gargždiškiai skuba namo arba taip pat lenda už medžio ir tupiasi… Aš paklausiau, kodėl gi jie tyli? – pasakojo Elena. – Kodėl turime slapstydamiesi dergti ant amžino poilsio atgulusiųjų? Juk šios kapinės – miesto istorijos dalis. Čia palaidotos kartų kartos. Anūkai turi žinoti, kur jų šaknys.“
Pašnekovė kalbėjo, jog neužtenka per Vėlines ar kitas šventes pastatyti biotualetą, nes ne tik tuomet čia lankosi žmonės. Jų ateina kasdien, ir bet kada gali prispausti „reikaliukas“.
Tai nebe pirmas skaitytojo skundas. Apie tai jau rašėme…
Šventvagiškas sprendimas
Pasidomėjome, ar kitų seniūnijų kapinėse apsilankiusiems žmonėms kyla panašių problemų.
„Endriejavo miestelyje prie senųjų kapinių pastatytas lauko tualetas, o netoliese esančioje parko teritorijos automobilių stovėjimo aikštelėje – biotualetas. Naujosiose kapinėse irgi yra“, – pasakojo seniūnė Laimutė Šunokienė akcentuodama, jog viešosiose erdvėse tai būtina.
Judrėnuose prie kapinių lauko tualetas apsodintas medžiais. Seniūnas Zigmantas Siminauskas pasirūpino, kad vieta, kur karaliai pėsti vaikšto, gražiai integruotųsi į kapinių aplinką.
Priekulės civilinėse kapinėse taip pat seniai stovi lauko tualetas. Veiviržėnų – irgi, o mažose Šalpėnų kapinaitėse pastatytas biotualetas. Vėžaičių kapinėse – švari, tvarkinga „apmąstymų“ būdelė.
Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis prisipažino žinantis, kokių problemų kyla žmonėms senosiose miesto kapinėse, kad nėra tualeto. „2014 m. kreipėmės į rajono Savivaldybę, kad padėtų rasti jam vietą. Administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija ieškojo, kur senosiose miesto kapinėse pastatyti biotualetą. Kompetentinga komisija nusprendė, kad Gargždų miesto senosiose kapinėse ir jų prieigose nėra laisvos vietos kapinių infrastruktūrai, todėl nėra galimybių įrengti viešąjį tualetą“, – dėstė seniūnas. Taigi turėdama šį atsakymą, seniūnija nesavivaliauja, tik ypatingų švenčių dienomis pastato biotualetą. Kitomis dienomis šiose kapinėse apsilankiusieji ir prispirti gamtinių reikalų priima šventvagišką sprendimą – tūptis čia pat.
