Gėda? Tik dabar?
Važiuodama į darbą per radiją nugirdau spaudos apžvalgą, kurioje buvo apžvelgiama problema dėl Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų skirtingos sudėties maisto produktų. Kam neima siutas, kad mes laikomi antrarūšiais žmonėmis?
Tad štai vieno laikraščio publikacijoje pasisakęs Seimo narys Eugenijus Gentvilas tokią situaciją įvardijo didele gėda. Teisingai. Nei pridėsi, nei atimsi. Bet kodėl gėda pasidarė tik dabar? Kodėl tik dabar grąžomos rankos dėl Lietuvos europarlamentarų neveiklumo Europos Sąjungos rinkos kokybės prasme, o ypač skaudžios strėlės lekia ES komisaro Vytenio Andriukaičio pusėn? O ką dešimtmečius veikė ir buvę europarlamentarai, ką veikė euroderybininkai, kai stojome į ES? Gal pagaliau irgi reikia garsiai pasakyti, kad buvome žiopli, kad nemokėjome derėtis kaip lygus su lygiu, kad mumyse tebegyvuoja baudžiauninko jausena, nes vienas argumentų stojant į ES buvo tai, jog štai Lietuvą priima į aukštai išsivysčiusių šalių klubą! Tai ir puolėme kaip akis išdegę, nuolankiai sutikdami su įvairiausiomis išlygomis, na, pavyzdžiui, kad ir dėl nelygiavertės paramos Lietuvos žemės ūkiui. Ką gi, durnių ir bažnyčioje muša. Patys sutikome, patys pademonstravome savo neišmanėliškumą, tai dabar nėra ko stebėtis, kad taip ir likome tik ES prieangyje ir sėdime ne prie pagrindinio stalo.
Apmaudžiausia yra tai, kad gerą ES būtinybės idėją pažeminame kvailomis instrukcijomis, biurokratiniu požiūriu, abejingumu iškilusioms konkrečioms aplinkybėms. Juk dabar daug ir laisvai keliaujame arba keliauja mūsų artimieji, dalis jų net gyvena išsivysčiusiose ES šalyse, tad su kitokiais tų pačių maisto produktų potyriais žmonės yra susipažinę jau geras dešimtmetis. Kad skoniai skiriasi – aiškiau negu aišku, tik kad mūsų politikai ir valdininkai net piršto iki šiol nepajudino, kad kas nors keistųsi.
Esu ne kartą šia opia tema kalbėjusi su Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais. Išgirsdavau jų neatremiamą argumentą, esą ne taip svarbu, kad skoniai, ingredientai skiriasi, svarbiausia, kad tas maistas saugus. Tą pačią giesmę Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai tebegieda ir po pačių atlikto tyrimo, kuris įrodė, kad tų pačių gamintojų produktų sudėtis Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi. Laboratorijose ištyrus 33 rūšių maisto prekes, nustatyta, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu bei konsistencija. Tarnyba teigia, kad iki šiol ES didesnis dėmesys buvo skiriamas maisto saugai, ir tik pastaruoju metu pradėtos viešinti skirtingos maisto produktų sudėtys.
Mano manymu, ponai prisitaikėliai, esantys valstybės viršūnėje, savo neveiklumu ir nuolankumu jūs visgi iškreipiate ES lygiateisiškumo pagrindus, duodate įrankius priešiškų šalių propagandistams, kurie su pasimėgavimu visomis įmanomomis priemonėmis skleidžia apie ES iškreiptą informaciją. Beje, kuria socialiniame tinkle „Facebook“ uoliai dalijasi net kai kurie rajono Savivaldybės darbuotojai! Ir ką gi – tenka pripažinti, kad tie propagandistai sėkmingai laimi ir laimės tol, kol vokiečiai valgys burnoje tirpstančią milką, o mes – burnoje besivoliojantį gniutulą. Propagandistai pelnys „Facebook“ „laikus“ tol ir kurstys mūsų žmones tol, kol mūsų politikai ir valdininkija neatsikvošės, kad nereikia žiūrėti į Briuselį kaip į saulę, reikia turėti savo nuostatas, kurios gintų Lietuvos piliečių teises. Kad ir paprasčiausias: valgyti tokį pat kokybišką maistą kaip ir kitų ES šalių gyventojai. Ir tik nereikia čia aiškinti dar bjauresnio melo, kad tai būtų brangiau. Pažabokite tarptautines korporacijas, prikalkite juos prie gėdos stulpo, kad nelaikytų tos pačios ES kitos šalies žmonių antrarūšiais.
Beje, Lietuvoje susiklostė praktika manipuliuoti Briuselio korta paaiškinant kokius nors nesąmoningus reikalavimus, kurių iš tiesų ES net nėra arba jie neprivalomi. Štai ES komisarė Vera Jegorova, atsakinga už teisingumą, vartotojų teises ir lyčių lygybę, išdrįso pripažinti: „Matome augantį nepasitenkinimą tų vartotojų, kurie vyksta svetur pirkti geresnės kokybės prekių ir pirmąkart aiškiai sakome: tai – nesąžininga komercinė praktika.“
Komisarė pažadėjo kitąmet pradėti tyrimą ES mastu, kuris apims ne tik maisto prekes, bet bus imtasi ir veiksmų situacijai keisti. Duok, Dieve, jai sveikatos ir ryžto, kaip ir mūsų žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui, kuris viliasi, kad šioje situacijoje visgi pasiekėme lūžio tašką, ir pagaliau gamintojai užtikrins, kad ES vartotojas tokią pat prekę pirks nuo Lisabonos iki Vilniaus.
