Griežta prokurorė scenoje apnuogina sielą

M. Kiudytė-Čarienė: „Esu scenos žmogus – pasineriu į muziką. Man svarbiausia ištransliuoti žiūrovams, ką jaučiu.“

Užaugusi su muzika gargždiškė Margarita Kiudytė-Čarienė pasirinko teisininkės profesiją, bet vaikystės pomėgį brangina iki šiol. Įrodymai ir vidinė nuojauta lemia 16 metų dirbančios prokurorės sprendimus, o scenoje ji tarsi apsinuogina, atveria sielą. „Darbas ir pomėgis – teisė ir muzika dalija mano gyvenimą. Būtų sunku, jeigu atimtų kolektyvus, kuriuose dalyvauju“, – ištarė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė M. Kiudytė-Čarienė.

Folkloras – nuo mažens

Gargžduose dirbanti prokurorė M. Kiudytė-Čarienė atskleidė: „Visą laisvalaikį skiriu folklorui, romansams ir kapelinei muzikai. – Tai atsvara darbui. Džiaugiuosi, kad mane supranta artimieji.“

Tautiniais rūbais pasipuošusi ji mėgaujasi dainuodama, grieždama Gargždų kultūros centro folkloro ansamblyje „Cyrulelis“ (vad. Vidmantas Radavičius), Dauparų skyriaus kapeloje „Šešios bačkos“ (vad. Ramūnas Čaras), dalyvauja Kultūros centro retro grupėje „Akvarelė“ (vad. V. Radavičius), Jakų skyriaus retro ansamblyje (vad. R. Čaras). O dar etnogrupė „Dainužė“, vadovaujama Lolitos Gabšienės. Trise koncertuoja kamerinėje aplinkoje, kur kitaip skamba liaudies daina. „Būtų sunku gyventi, jeigu atimtų šiuos kolektyvus. Vis tiek kažko ieškočiau“, – šypsojosi pašnekovė.

Margaritą nuo vaikystės lydi muzika. Ji mokėsi Gargždų muzikos mokykloje, smuiko klasėje. „Kažką įžvelgusi mokytoja Daiva Razguvienė daug dirbo su manimi, ir mane motyvavo dirbti. Ji įteigė, jog be darbo nieko nepasieksiu, – kalbėjo pašnekovė. – Man patiko smuikelis – technika strigo, bet aš skendau muzikoje.“ Baigusi muzikos mokyklą, Margarita joje smuiko specialybės dar papildomai mokėsi 3 metus. Ji dalyvavo Gargždų muzikos mokyklos folkloro ansamblyje, kuriam vadovavo Nijolė Usevičienė (dainos studijos „Svirplys“ dar nebuvo). „Kokia šauni mokytoja, kaip sugeba sudominti vaikus, – negailėjo pagyrų M. Kiudytė-Čarienė. – Ansamblyje buvome bendraamžiai – visiems labai patiko folkloras, buvo puiki atmosfera.“

Margaritai to neužteko: ji tapo „Minijos“ šokių ir dainų ansamblio kapelos muzikante. Repetavo kartu su tėčiu, Gargždų muzikos mokyklos mokytoju, birbynininku Romualdu Kiudžiu ir savo mokytoja D. Razguviene. Ji suspėdavo į repeticijas, koncertus, nors kartais pamokas ruošdavo vidurnaktį.

Studijų metais smuikelio nepadėjo

Vis dėlto iš muzikos Margarita duonos nevalgo: paklausė tėčio patarimo, kad tai liktų pomėgis. Įgimtas teisingumo jausmas merginą atvedė į Vilniaus universitetą studijuoti teisę. „Aš devintoje klasėje žinojau, kad būsiu teisininkė, bet nesupratau, kurios srities. Nepagalvojau, kad rinksiuosi baudžiamąją teisę, dirbsiu policijoje, prokuratūroje, – prisipažino M. Kiudytė-Čarienė. – Bet jau po pirmos dėstytojo Jono Prapiesčio paskaitos apsisprendžiau rinktis šią teisės šaką.“

Ne iš karto įstojo į teisę – iš pradžių bandė studijuoti anglų kalbą tuomečiame pedagoginiame universitete. Smuikininkei mėgėjai tai padėjo surasti kelią į etnografinį ansamblį „Ūla“. Čia vyko gilesnė pažintis su folkloru. Ansamblio dalyviai – vyresni žmonės. Intelektualai, mokslininkai kitaip jautė muziką. Jie formavo pagarbą dainuojančiam žmogui.

„Sunkios teisės mokslų studijos, bet aš vis tiek dalyvavau šiame etnografiniame ansamblyje – repetavau, koncertavau. Tuomet buvo labai populiaru „Ūlą“ kviesti koncertuoti į Seimą, užsienio ambasadas“, – prisiminė Margarita.

„Ūla“ labai praskaidrino jos studijų metus.

Scenos žmogus

Smuikelį Margarita padėjo baigusi studijas ir grįžusi į Gargždus. Jis dulkėjo kelerius metus, kol gimė dukrelė Veronika. „Ši buvo tokia rami, kad neturėjau ką veikti. Ir vien mama būti nenorėjau“, – sakė ji. Tuomet Margarita prisiminė smuikelį. Nusivalė dulkes ir su dukrele vežimėlyje atvyko į Gargždų kultūros centrą. „Nusprendžiau dalyvauti folkloro ansamblyje „Cyrulelis“. Dukrelė vežimėlyje, aš – repetuoju. Pasijutau sava tarp savų. Taip ir užaugo ji, – linksmai pasakojo M. Kiudytė-Čarienė. – Dabar dalyvaujame trise: aš, Veronika ir vyras.“ Ji prisipažino, jog norėjusi, kad ir dukrelė pamiltų smuiką, ir jau buvo parūpinusi smuikelį. Bet iš „Yamahos“ muzikos mokyklos pedagogės išgirdo, kad ji – apsigimusi pianistė: šiuo metu Veronika mokosi Muzikos mokykloje džiazo-fortepijono klasėje.

Smuikininkų mėgėjų – retenybė, todėl jie graibstomi. Margaritą patraukė ir kapelinis žanras – įsijungė į Dauparų skyriaus kapelą „Šešios bačkos“, kuri minėjo dešimtmečio sukaktį. Joje groja ir tėvelis – birbynininkas, vyras – akordeonistas.

M. Kiudytę-Čarienę pakvietė į retro grupę „Akvarelė“ ir Jakų retro ansamb­lį – jai patinka dainuoti romansus. Ir taip įklimpusi mėgstamoje veikloje ji kartu su Irena Barbšiene ir Lolita Gabšiene susibūrė į etnografinį trio „Dainužė“. „Repeticijoms aukojame sekmadienio vakarus, – atskleidė pašnekovė. – Dalyvaujame edukaciniuose užsiėmimuose, apeiginėse šventėse.“

Bet kartais ir mėgstama veikla išvargina – į repeticijas eina iš pareigos. „Esu patriotė – myliu Lietuvą, kuri man davė namus, išsimokslinimą, brandą. Jaučiu, kad turiu grąžinti skolą visuomenei. Ši motyvacija mane veda sąžiningai dirbti ir repetuoti, – atskleidė M. Kiudytė-Čarienė. – Myliu gimtąjį miestą – visada norėjau čia sugrįžti. Labai svarbu būti savo bendruomenėje nuo vaikystės.“

Virginija LAPIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.