Gyvenimą skyrė vėžiu sergantiems vaikams ir neįgaliesiems
„Noriu paversti Tėvynę mielesne vieta gyventi, trokštu suartinti bendruomenes. Lai mūsų širdis aplanko kuo mažiau pykčio, pavydo ir liūdesio. Nuoširdžiai raginu visus savyje surasti jėgų daugiau džiaugtis gyvenimu ir vertinti gyvybę. Jei jūs turite abi kojas ir rankas, bet vairuojate seną automobilį, gyvenate sutrešusiame bute ir uždirbate minimalų atlyginimą, tačiau esate gyvi – tai ir yra laimė. Reikia tik atsibusti. Mylėkime artimą, imkime viską iš gyvenimo, nes ką atneš rytojus – nežinia“, – įkvepiančiai mintimis dalijosi S. Bagdonas.
Lietuvos patriotas, gerumo projektų iniciatorius, gamtos vaikas – taip save pristato žygdarbiais vardan vėžiu sergančių vaikų ir neįgaliųjų išgarsėjęs Saulius Bagdonas. Paskutiniosios jo iniciatyvos Širdies žygio metu mažųjų ligoniukų gerovei suaukota daugiau nei 58 tūkst. Eur. Apie šią kelionę, jo herojus, gyvenimo džiaugsmą ir stiprybę žygeivis nuoširdžiai ir atvirai kalbėjo „Bangai“.
Širdies žygyje – 29 miestai, 1300 km
Širdies žygis – tai ilgiausias Lietuvoje kada nors vykęs pėsčiųjų žygis dėl vėžiu sergančių Lietuvos vaikų. Per 41 dieną S. Bagdonas į 29 Lietuvos miestus ir miestelius atvežė šaltą dušą sveikiems, kam gyvenimas tapo slegiančia monotonija. Geografiškai širdies formą žemėlapyje sudarančiuose miestuose žygeivis prabilo apie klastingą ligą. „Nemanipuliuoju jausmais. Liga alsavo man į nugarą, jaučiau jos skonį. Skausmas. Ašarų pakalnės. Viltį praradusių vaikų žvilgsniai ir palūžę suaugę žmonės Šiauliuose, Pasvalyje, Šakiuose, Kaune ir kituose miestuose. Iš kiekvienos vietovės išeidavau gerokai sukrėstas, bet įgijęs dar vieną tikrą draugą ir pasisėmęs jėgų ateinantiems kilometrams“, – apie žygį kalbėjo projekto iniciatorius.
S. Bagdonas vardan mažųjų savo draugų sukorė beveik 1 300 kilometrų – lygiai tiek pat, kiek reikėtų sukarti norint iš Gargždų pasiekti Aliaską. „Šį atstumą gali įveikti kiekvienas. 20–30 km per dieną nueiti nėra sunku. Aš privalėjau iki pietų įveikti 30–40 km. Skubėjau aplankyti savivaldybes, mokyklas ir kitas įstaigas. Siekiau skleisti žinią kuo plačiau. Tik taip galėjome sugeneruoti daugiau lėšų Kauno klinikų Vaikų onkologiniam skyriui“, – dėstė pašnekovas ir pabrėžė, kad sustoti ar sirgti jis neturėjo teisės. Svarbiausia jam buvo žygio tikslas. Tad apie aibę pūslių, skaudančias kojas ar neseniai operuotą dešiniojo kelio meniską jis net negalvojo.
Iniciatyvos metu surinkta daugiau kaip 58 tūkst. Eur. Už juos Kauno klinikų Vaikų onkologijos skyriui bus nupirkta 13 naujų funkcinių lovų. Taip pat vienai mergaitei 5 tūkst. Eur bus skirti dėl vėžio prarastos kojytės protezui, o likusieji pinigai – naujo vaikų onkologijos centro netoli Vilniaus statybai.
Dievo palaiminta kelionė
Širdies žygis sudrebino S. Bagdono gyvenimo pamatus. Būdamas 35-erių jis drąsiai sako atradęs savo pašaukimą. „Tai vienareikšmiškai mano gyvenimo kelionė. Kad ir kas dar laukia priešakyje – 1 000 ar 5 000 km Lietuvoje ar kitoje valstybėje, šis žygis bus tas vienintelis, apvertęs mano gyvenimą aukštyn kojomis. Jo metu aš susiradau daug draugų, išgirdau tikrų istorijų. Kelionėje aš buvau arti vėžio, tiksliau taip arti, kad netgi jį apkabindavau. Troškau dalelę jo pasiimti tam, kad palengvinčiau skausmą kitam. Buvau ir tebesu suaugęs su šia kelione visa savo esybe. Dėkoju Dievui už atrastą savąjį kelią. Mano gyvenimas pašvęstas vėžiu sergantiems vaikams ir neįgaliesiems. Jų dėka aš – dvasinis milijardierius“, – jautriai kalbėjo pašnekovas. Kiekvieną žygio minutę jo širdyje pulsavo jaudulys. Geradaris buvo kalbinamas gausybės žmonių. Jis automatiškai atsakinėjo į jau girdėtus klausimus ir ruošėsi susidūrimui su mažaisiais kovotojais. „Kaip vaiduoklis klajojau Kauno klinikų Vaikų onkologijos skyriaus koridoriuose. Tavęs nemato, bet tu – taip. Suteiki sau iliuziją pabūti tame amplua ir pasiruošti, leisti bent apkabinti pirmąjį sutiktą, nors jam nežinant, nejaučiant. Spragtelime bendrą fotografiją ir patraukiame įėjimo link. Pasaulis pasilieka už nugaros, atsijungiu, įsmeigiu savo akis į kažkieno nugarą ir po kelių akimirkų atsidaro kitos durys…“ – dalijosi susitikimo su savo mažaisiais įkvėpėjais prisiminimais žygeivis.
Ir toliau ties gerumo tiltus
S. Bagdono žygis nesibaigė, jis tik prasideda! Pašnekovo atliktų gerų darbų nebesuskaičiuosi, o jo galvoje jau kirba idėjos artimiausiems 5 metams. Šiemet Tauragėje įvykusiame labdaringame renginyje „Vaiko šypsena“ jis ištiesė pagalbos ranką ir su kitokiomis ligomis kovojantiems žmonėms. Vienam paaugliui kartu su Tauragės „Rotary“ klubu padovanojo klausos aparatą. Tauragės rajone atstatytas sudegęs namas. Geradario laukia ne mažiau intensyvūs ir kiti metai. Jis organizuos antrąjį respublikinį baidarių žygį neįgaliesiems „Mes įgalūs irkluoti“, pirmąjį respublikinį baidarių žygį vėžiu sergantiems ir jau pasveikusiems, taip pat jau pradėjo ir tęs naują projektą su neįgaliųjų integracija į slidinėjimą Druskininkų sniego arenoje „Mes įgalūs slidinėti“. Ateityje žygeivis galimai leisis ir į 3 tūkst. km pėsčiųjų žygį aplink Baltijos valstybes už vėžiu sergančius vaikus.
Aistė NOREIKAITĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
