Gyvų sėklų šventėje – gyvas bendravimas ir puiki patirtis
Šventės organizatorius ir sumanytojas Algirdas Švanys (kairėje) pritaria profesoriui Antanui Svirskiui, kad dėl per intensyvios žmogaus veiklos ypač sparčiai nyksta augalų rūšys. Dabar apie 25 tūkst. augalų rūšių turėtų būti saugomos.
Mugėje buvo ir dailių indų, ir įvairiausių Slėnio sūrių iš Kulių – pelėsinių, džiovintų, su meškiniais česnakais ir su įvairiomis žolelėmis.
Senųjų augalų veislių entuziastai Kazimieras ir baltarusė Marina dalijasi skirtingų šalių patirtimi.
Kedrų mylėtojas ir originalių amuletų kūrėjas Dmitrijus su viešniomis iš Baltarusijos Marina ir Oksana.
Dar nieks nematė vienoje vietoje tiek basakojų praėjusį savaitgalį – Dovilų pagrindinėje mokykloje buvo surengta šauni ir originali Gyvų sėklų šventė. Čia rinkosi žmonės, ypač mylintys gamtą, augalus, sodus, daržus, mylintys savą gimtinę ir savą šalį. Kas sėklą kokią retesnę padovanoti, kas sūrį pademonstruoti, kas duoną iškepti ar natūralų kadagio smilkalą pasmilkyti.
Šventės dalyviai daug bendravo, skanavo savo suneštinį maistą, gėrė vingiorykščių arbatą, juokėsi, šypsojosi, žiniomis, patirtimi ir gerumu dalijosi. Šoko, kalbėjo, kad jau į vakarą kai kuriems ir kojos atšipo, ir liežuviai atskaro.
Dalytasi įvairiausiomis sėklomis
Ir kokių tik sėklų Doviluos tuosyk nebuvo! Turėta net ir raudonųjų burokėlių sėklų, atkeliavusių iš tolių tolybių – Čilojės salos visai netoli Čilės krantų. Juk rods, iš toliau ir skanesni, ir tvirtesni, sako, ilgai laikosi, išvirti ilgai gliaumu neapsitraukia. Tas sėklas 2012 metais parsivežė renginio lektorius Laimis Žmuida – lankydamasis Čilojės saloje turguje pas vietinį senuką užmatė burokėlių sėklų ir įsigijo, tik va veislės nieks tuosyk jam nepasakė, tad pavadinimas prigijo paprastas – Čilės dieduko burokėliai. Laimis džiaugiasi, kad jo parsivežtos sėklos išplito ir dabar jau daug gamtinės daržininkystės šalininkų iš jų augina puikias daržoves.
Dalintasi ir kalendrų, ir juodgrūdžių, burnočių, šunlielių sėklomis, buvo ir ypatingų žirnių, įvairiausių riešutų, tarp jų ir kedrų, rinktinių pomidorų ir paprikų sėklų, tikrųjų senųjų ropių iš tos pasakos apie ropę rovusius senelį ir senutę, – jokių sėklinių parduotuvių pavasarį nebereikės! Dar ir kedrų sodinukai, kedrų aliejai dalyvių mugę buvo skaniai iškvėpinę. Itin pikantiškai vaišino kedrų augintojas Dmitrijus – siūlė medaus su tikromis miško skruzdėlėmis. Kai kurie tik užsimerkę ir teragavo, bet visiems tikrai patiko – rūgštu, užtat vis tiek skanu.
Rytą salėje įvyko susipažinimo žaidimas: mėnuliais saulėmis išsiskaičiavę, kits kitam vyturiais prisistatė, nosis ir žandukus parodė, paskui apsikabinę visados draugauti prisiekė, o čia pat „Riedančios saulės“ duetas dailiai dainavo.
Lektoriai pažėrė gerų žinių
Į šventę atvyko lektorių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Baltarusijos, dvi dienas buvo skaitomos įdomios paskaitos.
Gamtinės žemdirbystės atstovas Laimis Žmuida kalbėjo apie gamtinį gyvenimo būdą, kokių rezultatų galima tikėtis priartinus savo gyvenimą prie gamtos. Žinomas baltarusių ekologas, menininkas, biokonstrukcijų architektas, Bresto universiteto Landšaftinio dizaino katedros vedėjas Anatolijus Orlovas kalbėjo, kaip kurti garbingą, harmoningą aplinką, kokių žinių tam reikia, plėtojo pirmapradžio rojaus vaizdinį.
Profesorius Antanas Svirskis, daugiamečių žolių veislių selekcininkas, pasakojo apie dėl per daug intensyvios žmonių veiklos nykstančias augalų rūšis. Anot profesoriaus, Raudonoji knyga turėtų tapti kasdieniu priminimu kiekvienam iš mūsų, kad norėdami naudotis, grožėtis ir džiaugtis gamta, ją turime ne tik mylėti ir gerbti, bet ir saugoti.
Augalų genų banko vyriausiasis patarėjas dr. Bronislovas Gelvonauskis kalbėjo apie žemės ūkio augalų ir daržovių genetinių išteklių sėklų pavyzdžių išsaugojimą Augalų genų banko sėklų saugykloje ir lauko kolekcijose, o Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos sektoriaus vedėja dr. Rasa Karklelienė išsamiai papasakojo, kaip patiems užsiauginti daržovių sėklas.
Agronomė Natalija Šiupakova, jau 15 metų užsiimanti gamtine daržininkyste ir sodininkyste, paskaitoje pasidalijo žiniomis apie medžių dauginimą iš sėklų, gamtinių medelynų įveisimą, projektą „Kedro riešutų sodai Lietuvai“.
Receptų gausybė
Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė ne tik vaišino savo išradingais patiekalais, bet ir smagiai pasakojo, kaip pasigaminti vitaminingą pušų spyglių gėrimą ar sirupą, linų sėmenų kisielių, medetkų sviestą, krienų traškučius, pateikė daug kitokių paprastų, bet ne prastų receptų.
O štai sveikos mitybos specialistė iš Baltarusijos Oksana Mickevič į savo paskaitą ypač kvietė tuos, kurie nemėgsta patiekalų iš moliūgo. Senovėje moliūgas vadintas namų vaistine ir nė viena daržovė nėra pelniusi tokios pagarbos. Oksana tiek keptus, tiek žalius moliūgų patiekalus dažnai gardina česnaku, citrinos sultimis, kumino sėklomis. Ji labai nuotaikingai pateikė netikėtų receptų – pieniškos moliūgų košės, cukatų, moliūginės duonos, sausainių, tortų ir net picos.
Renginys turi tapti tradicinis
Šventės organizatorius ir sumanytojas – biochemikas, aplinkos inžinierius, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras, daugelio aplinkosauginių akcijų dalyvis Algirdas Švanys. Jam, žinoma, daug gelbėjo bendraminčiai, Dovilų krašto gyventojai, gamtiško gyvenimo būdo puoselėtojai. Algirdas sakė, kad pagrindinis renginio tikslas buvo atkurti tradicinį sveiką žmonių gyvenimo būdą, auginti savo sodus, daržus, ruošti savas sėklas, puoselėti augalų įvairovę. Renginys gal ir nevyko tiksliai pagal planą, bet kaip savo pirmuoju blynu Algirdas tikrai džiaugiasi, o laimės, kad nuveiktas didelis darbas, kaip pats sakėsi, dabar pilnos kelnės. Algirdas labai dėkingas visiems, padėjusiems sukurti šį renginį, pranešėjams, dalyviams ir gausiems svečiams.
Tikimės, kad tokia šventė taps tradicinė, o bendraminčių ratas kasmet vis augs ir plėsis.
Giedrė BRUŽIENĖ
Lino BRUŽO nuotr.
