„Hidrostatybos“ lyderystę lemia pozityvumas
Viena didžiausių Vakarų Lietuvoje statybos sektoriaus bendrovė „Hidrostatyba“ seniai peržengė rajono ribas. Gargždiškiai yra tokių statybų rangovai, kurių pridedamoji vertė skaičiuojama ne tik ekonominiu požiūriu. Ji atsiliepia ir šalies įvaizdžio formavimui, kultūros, mokslo klestėjimui. Prestižinių statybų aikšteles ženklinantis „Hidrostatybos“ logotipas rodo, kad verslas iš provincijos įgijo valstybės pasitikėjimą ir turi teisę diktuoti statybos taisykles visai šaliai.
Apie verslo kultūrą, šiandienę aplinką privačioms iniciatyvoms bei lyderystę kalbamės su UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininku Jonu DUMAŠIUMI.
Telkiasi protą ir sumanumą
– Pastaraisiais metais „Hidrostatyba“ pasižymėjo reikšmingų valstybinių objektų ranga. Tokias unikalias statybas gali vykdyti tik tam tikrą darbo kokybės lygmenį pasiekusios įmonės. Ar Jums svarbu įmonės prestižas?
– Žinoma, kai įmonės istorijoje atsiranda reikšmingi projektai, jie suteikia prestižą. Ir ne tik – tai kartu ir solidumas, tam tikros garantijos. Statybos požiūriu mūsų darbai prasmingi, bet technine prasme savo objektus vadiname sudėtingais. Juos rengiant reikia įdėti daug sumanumo, inžinerinio meno. Dirbame visoje Lietuvoje, vykdome genialius projektus Vilniuje: Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras įdomus tiek techniniu, tiek architektūriniu požiūriu. Daug naujų dalykų išmokstame patys, europinių standartų naujoves pasiūlysime studentams, dėstytojams. Geležinkelio „Rail Baltica“ vėže Kaunas–Jiesia jau šį rudenį galėsime keliauti iš Kauno į Varšuvą, Paryžių ar Milaną. Greičiau nei žadėta įvykdėme Pilies tilto rekonstrukciją Klaipėdoje. Statybininko darbas tuo ir ypatingas, kad po kelių dešimtmečių priėjęs gali pasigirti, jog prie šio tilto ar kelio dirbo tavo rankos ir protas.
– Ne paslaptis, kaip sudėtinga laimėti viešųjų pirkimų konkursus, kuriuos neretai lemia pigiausios kainos rodiklis. Kaip Jūsų vadovaujamoms bendrovėms pavyksta balansuoti tarp darbų kokybės išlaikymo ir kainos santykio? Kokiais principais vadovaujatės?
– Bėda ta, kad patys užsakovai lemia pigiausios kainos kriterijų. Jie nesivargina konkurso sąlygas sudėlioti taip, kad rangovas ateitų su geromis medžiagomis ir patikimais techniniais sprendimais. Kalbant apie mus, įstatymas nedraudžia konkursus laimėti didesne kaina. Yra galimybių vadovautis kitais aspektais, bet išties didžiausias procentas konkursų vyksta rungiantis dėl vertės. Norėdami įveikti konkurentus, turime pasitelkti darbuotojų, vyriausiųjų inžinierių protą ir sumanumą. Rezultatą ne visada pasiseka pasiekti.
Trūksta socialinės lygybės
– Kaip Jūs vertinate dabartinę verslo aplinką Lietuvoje? Kokių valdžios sprendimų trūksta, kad verslas jaustų didesnę socialinę atsakomybę visuomenei, valstybei?
– Pradėti verslą dabar tikrai niekas netrukdo. Aplinka pas mus Lietuvoje normali. Tačiau tolimesnių žingsnių verslui palengvinti valstybė nedaro. Vis kartojama, kad daug lėšų nuteka į šešėlį. Aš negaliu kalbėti apie kontrabandos šešėlį, nes tikrai nežinau, kaip į Lietuvą atkeliauja cigaretės ar kiti draudžiami dalykai. Bet savo srityje matau daug dalykų, kurių valstybė neturėtų bijoti. Štai Europos Sąjunga jau priėmė sprendimą, kad nuo 2016 m. konkursantai turės atitikti minėtus socialinius kriterijus. Kartu su Lietuvos statybininkų asociacija spaudžiame šalies Vyriausybę ir Viešųjų pirkimų tarnybą, kad pas mus pagaliau būtų priimtas įstatymas, kuriuo prioritetas skiriamas sąžiningoms įmonėms – mokančioms visus mokesčius ir neslepiančioms darbuotojų atlyginimų. Šokas būtų, bet po jo įsivyrautų tvarka.
– Jeigu šiandienėje Lietuvoje tektų priimti sprendimą pradėti verslą, koks būtų Jūsų pasirinkimas?
– Statybos sritį išmanau geriausiai, tad daryčiau tą patį. Kartais pasvajoju, kad būtų gerai gaminti saldainius ar šokoladą, bet kai pasikalbi su šios pramonės atstovais, supranti, kad jie turi ne mažiau problemų. Galbūt atrodo, kad lengviausia gaminti tai, ko visada reikės – maistą ar, pavyzdžiui, karstus. Bet ir čia vyksta progresas – jau statomi krematoriumai. Pritariu, kad šiandieninis verslas neįsivaizduojamas be naujausių technologijų. Būtų neprotinga nesinaudoti mokslo išradimais. Norint verslo sėkmės, reikia žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis. Taip pat būtina atnaujinti kolektyvą. Turi būti jaunimo, vyresnių ir vyriausių darbuotojų balansas.
Lyderystę galima tobulinti
– Jūsų nuomone, verslo lyderystės išmokstama ar tai Dievo dovana?
– Teorinių žinių galima įgyti, bet gimdamas visgi atsineši į pasaulį tam tikrų savybių. Tada ir vadovavimo stiliumi būsi matomas, žinomas. Aišku, genus galima patobulinti studijuojant, dalyvaujant seminaruose, mokymuose, kitose veiklose.
Koks mano vadovavimo stilius? Liberalus. Žmogui reikia duoti galimybę parodyti, ką jis moka ir gali. Tačiau nemėgstu tinginių ir verkšlenančių, jog aplink viskas blogai. Vadovas darbe turi skleisti teigiamas mintis. Tada ir jo darbuotojai dirbs su didesniu entuziazmu, jaus palaikymą. Turėjau draugų, kurie buvo labai geri studentai ir mokiniai, bet į verslą jų nekviesčiau būtent dėl vis įžvelgiamo negatyvo.
– Esate sėkmingas ir įtakingas verslininkas, gražių namų savininkas, turite laimingą šeimą – esate trijų atžalų tėvas. Kaip sakoma, gausybės ragas pilnas. Ir visgi, koks palinkėjimas asmeninės šventės proga Jums paglostytų širdį?
– Kai kas nors linki sveikatos, negali žinoti, ar jos bus – pats turi ją tausoti. Kai linkima laimės, vėlgi mąstai, kad pats esi jos kalvis. Todėl man maloniausias būtų linkėjimas gražiai ir ilgai gyventi su ta esybe, kurią darbo ir šeimos dėka turiu šiandien. Neketinu siekti senatvės versle rekordų. Džiaugiuosi, kad verslas sėkmingas ir turiu atžalų, kuriems galėsiu patikėti tolimesnį jo vystymą.
