Holokaustas prasidėjo Gargžduose
Gargždų žydų vyrų sušaudymo vietoje dabar stovintis paminklas.
Minimos 75-osios žydų genocido metinės, kitaip įvardijamas – Holokaustas. 1941 metų birželį vokiečių vermachto armijai peržengus sovietų okupuotos Lietuvos valstybės sieną prasidėjo masinis žydų tautos žmonių naikinimas – iš viso per nacių okupaciją Lietuvoje nužudyta per 195 tūkst. žydų.
Šiomis dienomis šalyje vyksta atminties ir Žydų kultūros paveldo renginiai. Jų tema pagal Europos Tarybos programą – „Tiltai“, siekiant atkreipti dėmesį į bendradarbiavimą ir saitus tiek tarp įvairių bendruomenių, tiek ir tarp laikotarpių. Minėjimai surengti Molėtuose, Joniškyje, Šiauliuose, Kaune, Švėkšnoje ir kituose miestuose bei miesteliuose.
XX a. amžiaus karai, gaisrai, kitos nelaimės, deja, neaplenkė ir pasienio miestelio Gargždų.
Mūsų laikraščio skaitytojams noriu priminti, jog šį straipsnį taip pavadinau ne atsitiktinai. 1997 metais teko dalyvauti Nidoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Istorija ir genocidas Lietuvoje“. Joje pranešimą apie nacių vykdytas žydų žudynes Vakarų Lietuvoje skaitė tuomet jaunas mokslininkas iš Šiaurės Vokietijos kultūros instituto Liuneberge dr. Joachim‘as Tauber‘is, nūnai Hamburgo universiteto profesorius, tyrinėjantis Vokietijos okupacinę politiką Rytų Europoje XX amžiuje ir Holokaustą, 1993–2001 metais buvęs Rytų Vokietijos archyvų vadovas. Domisi Lietuvos istorija, moka lietuvių kalbą, dalyvauja įvairiose mūsų šalies mokslininkų konferencijose. Su juo plačiau teko kalbėtis kiek vėliau, kai lankėsi pas mus Gargžduose.
J. Tauber‘io duomenimis, 1941-aisiais nacių 61-ajai divizijai buvo duota užduotis užimti sovietų pusėje esančią vietovę Gargždų miestelį, kur buvo dislokuota NKVD kuopa. Po mūšio birželio 22 d. apie 15 val. sovietų pasipriešinimas buvo palaužtas. Kitą dieną prieš pietus Klaipėdos pasienio policijos komisariato vadas Frohwann‘as su policininkais atvyko į Gargždus. Viena civilių gyventojų dalis dėl sukelto gaisro buvo suvaryta į parką, kiti tūnojo namuose. Vadas įsakė surinkti žydų vyrus ir ieškoti miestelyje įtariamų komunistų. Apie 200 vyrų nuvarė sienos link į pievą. Prieš egzekuciją aukoms paskelbtas gestapo nuosprendis: „Įvykdę nusikaltimus prieš vermachtą, jūs sušaudomi Hitlerio įsakymu“. Turėtus brangius daiktus liepta sumesti į kibirą ir nusivilkti drabužius. Dalį žydų grasinimais ir lazdomis privertė palaidoti žuvusius rusų pasieniečius. Kiti turėjo pagilinti ir paplatinti sovietų pasienio apkasą, kitaip tariant, išsikasti sau duobę. Vienas iš gestapininkų čia pat nušovė jauną vyrą, tariamai per lėtai dirbantį. Iš ortodoksų žydų ir seno rabino buvo tyčiojamasi.
Žmonės suprato, kas jų laukia, susikibo rankomis, atsisveikindami su gyvenimu pasimeldė. Rėkaudami ir mušdami aukas gestapininkai po dešimt vyrų bėgte varė prie apkaso. Iš pradžių pasmerktieji turėjo sumesti nušautųjų kūnus, po to liepta stotis veidu į egzekutorius. Sužeistuosius pistoleto šūviais į pakaušį pribaigdavo. Kaip teigė mokslininkas, mažiausiai vienu atveju žudikas ir auka pažinojo vienas kitą: klaipėdiškius žydus čia šaudė uostamiesčio nacių policininkai. Nė vienas neatsisakė žudyti beginklius žmones.
Prof. J Tauber‘iui buvo prieinami gestapo archyvai Tilžėje. Jo surasti duomenys leidžia tvirtinti, jog žydų žudynes Vakarų Žemaitijoje 1941-ųjų vasarą vykdė specialus Tilžės gestapo operatyvinis būrys, gavęs įsakymą suimti Gargžduose komunistus ir žydus ir paskleisti gandą apie tariamą civilių gyventojų pasipriešinimą vokiečių armijai. Tie įvykiai davė pradžią masiniam žydų vyrų naikinimui visuose pasienio ruožuose. Iš pradžių pasigailėta moterų ir vaikų, rudeniop ir jie sunaikinti. Kaip tada Nidos konferencijoje teigė prof. J. Tauber‘is, Tilžės gestapo dalinys ir jo talkininkai iki 1941-ųjų pabaigos Vakarų Lietuvoje sušaudė 5 502 vyrus, moteris ir vaikus, beveik be išimties žydų tautybės. Iki nacių okupacijos Klaipėdos mieste gyvenę žydai po 1939 m. kovo 22 d. Hitlerio ultimatumo traukėsi į Lietuvos gilumą, daugiausia apsigyvendami pasienio miesteliuose, tarp jų ir Gargžduose, vėliau tapusiais ne prieglobsčiu, o mirtinais spąstais.
Mokslininkas savo teiginiams ir išvadoms pagrįsti yra pateikęs šimtus rašytinių dokumentų iš įvairių archyvų, teismų procesų ir ano meto liudininkų pasakojimų. Įvairiose pasaulio šalyse vykstančiose mokslinėse konferencijose Gargždai minimi kaip Holokausto pradžia Lietuvoje.
