Į parduotuvę Tilvikuose – ne tik duonos

Tilvikų krautuvėlė – vienintelė verslo įmonė šiame kaime, bet amatininkų čia rastum. Prieš 11 metų ją įkūrusi Violeta Vaitkienė sakė laikosi iš entuziazmo. „Nereikia nuomoti patalpų, nereikia važiuoti į darbą, kaupiasi darbo stažas“, – vardijo savininkė, dirbanti šalia savo namų.
Siūlo kitokių produktų
Verslininkę puikiai pažįsta Tilvikų ir aplinkinių kaimų žmonės – jų čia gyvena beveik du šimtai. „Nedaug senjorų, didžioji dalis gyventojų, kurių amžius – 55–65 metai. Jie važinėja į darbą miestuose ir iš prekybos centrų parsiveža pigesnių prekių – gaudo nuolaidas ir visada jų randa, – atskleidė V. Vaitkienė. – Į krautuvėlę užsuka tik užmiršę ką nors nusipirkti mieste. Maisto produktų parveža ir savo tėvams.“
Tilvikų parduotuvės pardavėja dirba kasdien, be laisvadienių. Kiek per dieną apsilanko pirkėjų? „Štai šiandien – algų mokėjimo diena, tai užsuko daugiau“, – sakė verslininkė.
Krautuvėlėje galima nusipirkti visų būtiniausių maisto produktų – ne tik duonos ir druskos. Yra ir pieno – pasak Violetos, kaime tik pora karvių beliko, todėl žmonėms reikia šio produkto. Perka ir pigiausią dešrą.
Bet paklausiausi yra ūkininko įmonės iš Mažeikių rajono kiaulienos produktai: rūkyti lašiniai, dešros, šoninė, nugarinė, paruošti šašlykai, grilio dešrelės. Pasak V. Vaitkienės, jis pats turi fermą, augina gyvulius, įsirengęs skerdyklą ir perdirba mėsą. Dabar juk gyventojai išrankūs – ieško natūralių, sveikai pagamintų maisto gaminių. „Šie produktai kokybiški ir labai paklausūs – kartais jų pritrūkstu. Rūkytą mėsą perka emigrantai ir vežasi į Norvegiją, Olandiją, – patikino pašnekovė. – Pagal užsakymus šis ūkininkas pristato ir šviežios skerdienos – pirkti atvažiuoja net iš Klaipėdos.“
Pirkti ir pasišnekėti
V. Vaitkienė atskleidė, jog ši produkcija padeda išsilaikyti jos verslui. Gelbsti ir tai, kad krautuvėlė stovi šalia regioninio kelio – sugundo užsukti pro šalį riedančius žmones. Violeta daugelį pažįsta. „Kas vieną kartą sustoja, vėl sugrįžta – nemažai šių nuolatinių pirkėjų, – šypsojosi verslininkė. – Prašalaičiai daugiausia perka cigaretes, alų, vilkikų vairuotojai – maistą.“
Ateina ne tik pirkti, bet ir pasišnekučiuoti, paklausti. Antai slenkstį peržengęs vyriškis be užuolankų pareiškė, jog į parduotuvę suplaukia visos žinios, tai gal pardavėja žino, ar kas neturi „atliekamo“ kačiuko – jo draugas nori įsigyti. „Mes kačiukais neprekiaujame – tik maistu kačiukams“, – linksmai atšovė Violeta.
Iš tiesų parduotuvė – kaimo žmonių susitikimo, vietinių naujienų perdavimo vieta, nes Tilvikuose nebėra nei kultūros namų, nei bibliotekos, nei medicinos punkto. Kadaise buvusias šias įstaigas liudija tik apleistas pastatas.
Čia sutikta senjorė patikino, kad parduotuvė labai reikalinga. „Kaimo žmonės ateina klausti dėl iškilusių problemų, nes esu išrinkta į Tilvikų bendruomenės valdybą, – atskleidė V. Vaitkienė. – Antai nuo lapkričio 10 d. nebeliko autobuso iš Telšių į Klaipėdą per Tilvikus rytinio maršruto. Žmonėms rūpi, ar jis bus atnaujintas. Pranešiau seniūnaitei, pasikalbėjome, bet nieko gero negalime pranešti, nes Tilvikuose įlipa tik du keleiviai. Teritorijoje tarp Kulių ir Vėžaičių labai mažai gyventojų – dauguma savo automobiliais važiuoja į darbą.“
V. Vaitkienė guodėsi, kad uždirba tik maistui ir mokesčiams, bet dirba savo patalpose, todėl nereikia mokėti nuomos, be to, kaupiasi darbo stažas.
Virginija LAPIENĖ