Istoriniame parubežyje įsikūrę Girkaliai traukia naujakurius

„Už mūsų Girkalius nėra gražesnio kaimo, o kadaise čia buvo tik keli namai. Mūsų gyvenvietė nuostabiai pasikeitė per dešimtmečius“, – kalbėjo senbuvis Stanislovas Kaktys. Dėl puikios geografinės padėties ji tapo naujakurių traukos objektu – kasmet daugėja gyventojų. Seniūnaitė Jūratė Šoparė patikino, jog žmonės šį kaimą renkasi ieškodami ramybės, privatumo ir kokybiškesnio gyvenimo.

Neblėstanti meilė jaunystės kaimui
Prie plento Klaipėda–Liepoja įsikūrę, labiausiai į vakarus nuo Klaipėdos rajono centro nutolę Girkaliai – už 38 kilometrų nuo Gargždų ir tik 8 kilometrai nuo Kretingos, ranka pasiekiama Palanga. Pučiant vėjui nuo Baltijos jūros, girdėti jos ošimas. Dėl puikios strateginės padėties tai itin sparčiai augantis kaimas – jį kasmet atranda naujakuriai, kyla nauji gyvenamieji namai. Šiuo metu gyvenamąją vietą deklaravę apie 500 gyventojų.
„Pastaraisiais dešimtmečiais nuostabiai pasikeitė buvęs kolūkio centras, – džiaugėsi į 89-uosius metus įkopęs senjoras Stanislovas Kaktys. Kai 1967 m. su aukštojo mokslo diplomu į turtingą Černiachovskio kolūkį atvyko jaunas agronomas S. Kaktys, čia nedaug sodybų buvo – gyvenamieji namai pradėti statyti vėliau, ir kaip grybų po lietaus jų pridygo paskutiniais dešimtmečiais. Jis domisi savo, buvusio Mažosios Lietuvos parubežio kaimo, praeitimi – yra jo istorijos liudytojas.
S. Kaktys prisiminė, kokia buvusi specialistų atranka viename stipriausių Lietuvos ūkių. „Pirmininkas Bronius Rimas manęs paklausė, ar aš šoku, o gal dainuoju. Aukštų ekonominių rodiklių pasiekęs kolūkis norėjo stiprinti meno saviveiklą. Girkaliuose buvo choras, instrumentinis orkestras. Į repeticijas iš kaimų žmones veždavo ūkio transportu. Pirmininkas stebėjo, kas dalyvavo repeticijose ir tiems kolūkiečiams papildomai skirdavo priekabą šieno, – dėstė senjoras. – B. Rimas gerbė žmones, gražiai bendravo, tik nemėgo tinginių. Priimdavo į darbą tremtinius, nors tai darė nedaugelis vadovų. Pirmininko postą jis prarado dėl partinės organizacijos sekretorės.“
Skirtumai tarp naujakurių ir senbuvių
S. Kaktys kalbėjo, jog sovietmečiu planuota Girkalius paversti pavyzdine gyvenviete. Pasak jo, architektė Zita Kelbauskienė gražiai suprojektavo gatves, pastatus. Buvo numatyta obelų sode įrengti stadioną, o prie tvenkinio – parką.
Iš Skuodo krašto kilusiam senjorui S. Kakčiui Girkaliai gražiausi, sparčiai augantys, besiplečiantys, bet jį trikdo paskutiniais dešimtmečiais įsikūrusių naujakurių tvoros. „Tvoros dabar madingos“, – pastebėjo E. Kaktienė. „Nemadingos – tai žmonių neišprusimas. Kam jos reikalingos: ar kad netvarką kieme paslėptų? – retoriškai klausė S. Kaktys. – Lankydamasis Karaliaučiaus srityje mačiau, kaip rusai apsitvėrę ir už tvorų girtuokliavo.“
Jo manymu, medžiai – žmonių plaučiai. „Kolūkis iš medelynų parveždavo įvairių medžių ir išdalindavo kolūkiečiams, kad pasisodintų vietoj tvorų – šios buvo uždraustos. Daug medžių tada pasodinta kaime, o dabar už griovio naujakuriai nė vieno nepasodino“, – apgailestavo S. Kaktys.
Girkališkiai šypsodamiesi sako, kad senbuvius ir naujakurius galima atskirti iš tvorų. „Keista, kad jie apsitveria sodybas. Mūsų gyvenvietėje neleido tverti jų. Tvora juk atskiria, rodo, kad nesi laukiamas – gali tik pasisveikinti. Senbuviai išeina – kuriasi nauji gyventojai. Statosi namus, apsitveria ir atsiriboja, – kalbėjo Gražina Bakevičienė, buvusi Girkalių bendruomenės pirmininkė ir pridūrė: – Mūsų kaimas draugiškas, žmonės sutaria, gražiai tvarkosi, jaunimas įsijungia į bendruomenės veiklą.“
Gražiau ir patogiau
„Gražiai keičiasi Girkaliai: žmonės statosi namus – nuostabiai gera strateginė vieta traukia naujakurius. Yra tikimybė, kad susijungs su Palanga. Bet dar negreitai, – neabejojo Pranas Bakevičius. – O pokariu čia buvo labai mažai sodybų ir gyventojų.“
Lietuvininkės ir žemaičio sūnus, kurio gimtinė – Lankučių kaimas, esantis už 4 km, brangina savo kraštą. Išėjęs į pensiją, jis puoselėja savo sodybos aplinką, su žmona Gražina mėgsta keliauti, rado veiklos Girkalių bendruomenėje. Už geranorišką savanorystę jis šiemet nominuotas Girkalių „Metų žmogumi“. Graži Kretingalės kultūros centro iniciatyva valstybinės šventės dieną tradiciškai pagerbti aktyvius, gražius darbus atliekančius Girkalių seniūnaitijos žmones.
Girkaliuose kasmet daugėja gyventojų. „Dabar vaikų darželį lanko apie 60 jaunųjų girkališkių, o prieš dešimtmetį uždarius mokyklą, grupėje buvo 15 vaikų, – atskleidė buvusi pedagogė G. Bakevičienė. – Girkaliuose įsikūrę apie 500 gyventojų. Čia veikia kelios verslo įmonės. Mes gyvename istoriniame Mažosios Lietuvos parubežio kaime.“
Jai džiugu, kad gyvenvietėje yra medicinos punktas, kur atvyksta gydytoja, dirba slaugytoja. Puiki kultūros namų erdvė ir joje vykstantys prasmingi renginiai, jauki, šviesi biblioteka. Ir čia pat budi ugniagesių gelbėtojų ekipažas.
Bendruomenės aktyvistai pasistengė, kad susitartų 3 savivaldybės ir į Girkalių kaimą tris kartus per dieną užsuktų maršrutinis autobusas.
„Gera gyventi Girkaliuose“, – tvirtino senbuviai. Tačiau ne visi čia galėtų įsikurti. Pasak pašnekovų, žemės ūkio paskirties 25 arų sklypas kainuoja apie 30 tūkst. Eur. Mažas pajamas turintiems būstas sunkiai įperkamas. Antai skelbime vieno kambario butas Draugystės g. siūlomas už 38 tūkst. eurų, o sename name trijų kambarių – už 70 tūkst. Eur. Jaunimas kuriasi pasinaudodamas lengvatomis būstui įsigyti.
Tvoros bendrystės nekeičia
Girkalių seniūnaitijos seniūnaitė J. Šoparė – naujakurė. Ji prisiminė, kad prieš 7 metus į Girkalius atvyko netikėtai. „Žydėjo sodai, ore tvyrojo ramybė – aplinka skleidė nenusakomą magiją. Tą akimirką pajutau, kad čia mano vieta. Nebuvo nei ilgų svarstymų ar abejonių, jog čia turime kurti savo gyvenimą. Pradėjome ieškoti rangovo ir prasidėjo mūsų naujų namų statyba, – atskleidė seniūnaitė. – Per tą laikotarpį supratau, kad pasirinkome teisingai. Čia gyvenimas teka ramiau, bet yra viskas, ko reikia žmogui – dvi parduotuvės, vaikų darželis, kultūros namai, vyksta renginiai, šventės. Viskas arti, nereikia nuolat skubėti ar stovėti spūstyse, per keliolika minučių gali pasiekti jūrą ir ja mėgautis. Vis daugiau žmonių supranta, jog gyvenimo kokybė ne didmiesčio triukšme, o saugioje, draugiškoje ir jaukioje aplinkoje. Žmonės, ieškantys ramybės, privatumo ir kokybiškesnio gyvenimo, renkasi Girkalius. Tai kaimas, kuriame išlikęs žmogiškas ryšys ir bendrystė.“
J. Šoparė girdėjo įvairių nuomonių apie naujakurių statomas tvoras. „Svarbu suprasti, kad tvora nėra atsiribojimo ar nedraugiškumo ženklas. Dažniausiai jos statomos dėl privatumo, mažų vaikų saugumo, augintinių priežiūros ar noro ramiai jaustis savo kieme. Aptverti teritoriją dažnai tampa būtinybe, o ne noru atsitverti nuo žmonių. Tvora nepakeičia bendravimo – draugiški kaimynai ir už tvoros“, – dėstė seniūnaitė.
Anot pašnekovės, šiandieninis kaimas keičiasi, gražėja. Bendruomenės namai, įkurti buvusio medicinos punkto pastate, gražinami, atnaujinami projektų lėšomis. Tvarkoma ir aplinka, įrengiamos viešosios erdvės. Kaime pastatyti reklaminiai informaciniai stendai, suoliukai „Bendrystės horizontai“, kurie tapo ne tik poilsio, bet ir bendrystės simboliu. Šiemet planuojama atnaujinti laisvalaikio erdvę ir sutvarkyti aplinką prie bendruomenės namų – gyventojų susitikimams, renginiams, poilsiui. „Girkaliai gražėja, modernėja, tačiau išsaugo jaukumą ir artumą žmonėms. Bendruomenė aktyviai palaiko tradicijas ir kultūrinį gyvenimą“, – kalbėjo J. Šoparė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės ir Jūratės ŠOPARĖS nuotr.