Ieškynės
Gargžduose šiomis gegužės dienomis vyksta meno kūrinių paieškos. Pažintiniame žaidime reikia surasti 20 Gargždų kultūros centro vaikų dailės studijos kūrinių, įkurdintų įvairiose miesto vietose. Tokios ieškynės vyksta pirmąkart ir jos skirtos Gargždų miesto jubiliejiniam gimtadieniui. Sėkmingiausi ieškynių dalyviai bus pamaloninti prizais miesto šventėje.
Didžiulės ieškynės vyksta ir Lietuvos savivaldybėse. Visuomenininkas Andrius Tapinas užkūrė pirtį savivaldybių tarybų nariams ieškodamas, kaip panaudojamos išmokos už vadinamąsias kanceliarines išlaidas, kaip reglamentuojama atsiskaitymo tvarka įvairiose šalies savivaldybėse. Ieškynėse viešumo „prizų“ nusipelnė net švietimo, kultūros ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bei prezidento patarėjas Povilas Mačiulis, kurie anksčiau yra buvę Kauno miesto tarybos nariai. Prezidento patarėjas, nors ir neįžvelgęs teisinio pažeidimo dėl panaudotų kanceliarinių lėšų pagrįstumo, tačiau suvokęs moralinę atsakomybę atsistatydino iš karto, o minėtoji ministrė delsdama prisiimti atsakomybę sulaukė viešo pasipiktinimo. A. Tapinas paskelbė, kad politikė, prieš pradėdama darbą ministerijoje, galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų. Ji atsistatydino ketvirtadienį, bet paskutinį žodį dar tars ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Manoma, kad tuo pačiu keliu turėtų pasukti ir kiti du ministrai – Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys. Jie, būdami Kauno miesto savivaldybės tarybos nariais, taip pat naudojo kanceliarines lėšas, patvirtino, kad kas mėnesį išnaudodavo maksimalią galimą sumą, o kam naudojo, detaliai pagrįsti negali. To, beje, nereikalavo daryti ir galiojantis reglamentas.
Kaip kokiose savivaldybėse tarybos nariai naudojo lėšas, ieškynės tęsis dar ilgai, nauji atradimai dar prieš akis. Tačiau tai yra tik viena medalio pusė. Antroji kur kas sudėtingesnė. Kodėl tokia nekokybiška Lietuvos įstatyminė bazė? Juk Lietuvos Seimas nenuilsdamas kepa įstatymus, parlamento frakcijos kaunasi dėl įvairių pataisų, kurių jau ir nebeįmanoma sveiku protu suvokti. Tad reikėtų ir atidžių ieškynių, kas yra Vietos savivaldos įstatymo autoriai, kas ir pernai taip paskubomis kurpė naujas Vietos savivaldos įstatymo pataisas, kad dabar ir teisininkai galvas laužo, o kaip šią pataisą suprasti, o kaip aną? Gal turėtų atsakomybę už įstatymų broką prisiimti ir Seimas?
Pagaliau pradėtos visuotinės ekspertų, politologų, politikų diskusijos, kaip turėtų būti pakeista atlygio savivaldos tarybų nariams sistema, kad už darbą jiems būtų teisingai atlyginama ir nebeliktų landų galimam neskaidrumui? Keliamas ir pagrįstas klausimas, ką veikė tos institucijos, kurios turėjo sukontroliuoti, kaip tarybų nariai naudojo veiklai skirtas lėšas? Kaip ir kodėl savivaldoje formavosi suvokimas, kad lėšas, skirtas tarybos nario veiklai, reikia tiesiog žūtbūt panaudoti, tad tereikia pritempti pagrindimą? Ar Lietuvos politiniai lyderiai yra principingi ir taiko vienodus standartus tiek oponentams, tiek bendražygiams?
Skaidrumo ieškynėse paskendo ketvirtadienį skelbtas premjerės I. Šimonytės metinis pranešimas. Apskritai ministrei pirmininkei sunkios šios gegužės dienos. Per visą savo kadenciją ji mūru stojo už savo ministrus, kokie tik jiems priekaištai bebuvo skelbiami, tad jiems nė plaukas nuo galvos iki šiol nenukrito. Politologai vienu balsu tvirtina, kad jei premjerė netenkins J. Šiugždinienės atsistatydinimo, ji padarysianti grubią klaidą. Svarbus žingsnis būtų reformos inicijavimas, aiški vietos savivaldos atstovų finansavimo ir griežtos atskaitomybės tvarka. Matyt, ji neturėtų varijuoti skirtingose savivaldybėse, tikriausiai geriausias kelias būtų įvesti vieningą sistemą visoje Lietuvoje.
Sprendimų ieškynės, kaip skaidrinti vietos savivaldą, jau prasidėjo. Gali būti, kad už racionalius sprendimus šioje srityje kitąmet politikai numatomuose trejuose rinkimuose sulauks rinkėjų prizų: kažkas 2024 m. gegužę taps Lietuvos prezidentu, kažkas birželį – Europarlamento nariais, o spalį – Lietuvos Seimo nariais.
P. S. Penktadienį spaudos konferenciją surengęs užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis netikėtai pranešė, jog TS-LKD prezidiumas svarstys, ar nereikėtų trauktis visai Vyriausybei, ar nereikėtų skelbti pirmalaikių rinkimų. Svarbiausia, kad valdantieji dėl to, ar Vyriausybė turi tęsti darbus, ar turi būti skelbiami pirmalaikiai rinkimai, apsispręstų greitai, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. To, anot jo, reikia, kad politinis chaosas būtų kuo trumpesnis.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė,
Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos valdybos pirmininko pavaduotoja
