Irena Petravičienė – apie meilę verslui, vyrams ir Gargždams
Dar jauna būdama ji svajojo vieną dieną užeiti į moteriškų puošmenų parduotuvę, kurioje už nieką nereiktų mokėti. Ir štai jau penkmetį svajonė išpildyta – Irena PETRAVIČIENĖ yra moterų pamėgtos drabužių parduotuvės „Madam“ šeimininkė. Prieš 18 metų į prekybos verslą nėrusi gargždiškė pagaliau jaučiasi it žuvis vandenyje. Klausiu – gal dėl to, kad ir pati yra viena stilingiausių Gargždų moterų? Irena kuklinasi, tačiau išties daugiausia parduoda tų suknelių, kurias klientės nužiūri ant pačios savininkės. Tad verslininkė puoš ir vyrus – neseniai parduotuvėje atidarytas vyriškų drabužių skyrius „Adam“.
Stiliaus idealai – italai
– Kas paskatino puošti gargždiškius vyrus?
– Šią mintį man padiktavo jie patys. Atėję su savo moterimis į „Madam“ ir mokėdami už prekes ne vienas paklausė, kodėl jų nemylime ir neturime vyriškų prekių. Kai kaimynystėje atsilaisvino patalpos, atsirado proga planą įgyvendinti.
– Taigi, kaip rengtis jiems siūlote?
– Daugumai vyrų naujų drabužių nereikia. Tai žinau pagal savo vyrą Ramūną – „aš visko turiu“. Tačiau kai reikia eiti į kokį balių, paaiškėja kitaip… Todėl skyrių orientavau į jaunus vaikinus. Jie kitokie – lygiai taip pat nori puoštis kaip ir moterys. Turiu 24-erių sūnų, kuriam irgi neužtenka vienerių kelnių ir dvejų marškinių. Taigi, siūlomas stilius – laisvalaikio. Esu atradusi keletą kokybiškų ir stilingų parduotuvėlių Turkijoje, Italijoje, taip pat ir Lietuvoje. Tikiuosi, kad vyrai įvertins. Jau sulaukiau kelių klientų, kurie teiravosi kostiumų. Jų pas mus tikrai nebus.
– Gal atskleisite, kokie vyrai traukia jūsų žvilgsnį?
– Vienareikšmiškai – italai. Žvelgdama į juos mėgaujuosi net gebėjimu įmantriai šukuoti plaukus. Aišku, tamsesnė oda suteikia asmenybei ryškumo, tačiau italai nebijo eksperimentuoti: švarkas užvilktas ant paprastų sportinių marškinėlių, kaklas apjuostas šaliku, o avalynė – švari, tvarkinga. Dėl to man jie imponuoja.
Paveldėjo iš močiutės
– Ar mūsų miesto moterys daug dėmesio skiria garderobui?
– Žinote, kuo aš džiaugiuosi? Vyresnio amžiaus moterys nebebijo rengtis šviesiau. Kai tik atidarėme parduotuvę, vyravo juoda ir pilka spalvos. Jei siūlydavome šviesią, sakydavo, kad nepraktiška. Tarp kitko, šios spalvos ir man labai patinka – tai klasika. Pati save „pagaunu“, kad eidama į šventę iš spintos vis tiek išsitraukiu juodą suknelę. Jos lieknina, paryškina veidą. Tačiau kelios klientės juodos nebenori, nes… spalva išryškina raukšles. Džiaugiuosi, kad moterys pasitiki mano skoniu. Sunkiau šiuo klausimu įtinku tik dukrai Justei.
– Iš kur Jūsų pačios gebėjimas puoštis?
– Anksčiau aš nebuvau tokia. Mano tėvai buvo paprasti, tačiau močiutė ir senelis – aristokratai. Kaip dabar pamenu – atidarydavau močiutės spintą, o ten prie kiekvieno paltuko kabėdavo priderinta skrybėlaitė, bateliai. Spintoje ant aksomu trauktos lentelės kabojo segės. Močiutė buvo labai stilinga, daug skyrė sau dėmesio. Matyt, man tai padarė didelį įspūdį. Pavyzdžiu man liko ne tik senelių stilius, bet ir jų darni šeima. O puoštis pradėjau, neslėpsiu, kai atsirado daugiau galimybių.
Sėkmės paslaptis – pastovumas
– Tai kiek gi spintų yra drabužių parduotuvės šeimininkės namuose?
– Vien garaže trys (juokiasi – aut. pastaba). Sakoma, kad nusipirkęs du naujus daiktus, du turi ir išmesti. Bet aš beveik nieko neišmetu. Matyt, šiuo klausimu esu senamadiška. Man gaila, nes dauguma drabužių nenunešioti, gal tik morališkai pasenę arba juos pakeitė nauji. Žaviuosi savo kaunietėmis draugėmis, kurios dukart per metus susirenka ir keičiasi drabužiais. Vis planuoju ir su savo draugais ką nors panašaus surengti.
– Esate laiminga, žydinti moteris. Išduokite paslaptį.
– Mane visą gyvenimą lydi labai geri žmonės. Verslą pradėjau su vienintele pardavėja, kurią sėkmingai išleidau į pensiją jau atidariusi „Madam“. Jai išėjus atranka buvo didžiulė, bet prioritetą skyriau toms, kurios minimaliai keitė darbovietes. Ir šiandien mano merginos yra lyg antroji šeima. Tandemas tikrai pavykęs. Mėgstu stabilumą ir jei jau prisileidžiu naujus žmones, tai iš visos širdies. Per parduotuvės gimtadienį pasveikinti atėjo daug partnerių, net kolegės iš kitų parduotuvių. Gal tiesa, kad kaip šauki, taip atsiliepia? Moku džiaugtis gyvenimu ir kasryt artimiesiems kartoju, kokie mes laimingi. Labai myliu ir Gargždus. Nė karto rimtai nesvarsčiau klienčių siūlymų užrakinti duris ir parduotuvę perkelti į Klaipėdą, Palangą ar Nidą. Tik čia galiu kvėpuoti.