Neurografinėmis linijomis keisti sielą
Vieną vakarą Agluonėnų etnografinėje sodyboje susibūrė žmonės, pasišovę susipažinti su neurografika ar pratęsti savo patyrimus ankstesniuose užsiėmimuose. Klaipėdiškė instruktorė Dalia Bielskytė, dalindamasi patirtimi, skatino dalyvius įsitraukti į piešimą ir neurografinėmis linijomis keisti savo sielą, atsikratyti vidinių šiukšlių.
„Šiemet muziejų prioritetas – tvarumas, klimato kaitos prevencija ir psichinės sveikatos stiprinimas. Pasaulio muziejai susijungė rūpintis šiais dalykais, – dėstė Agluonėnų etnografinės sodybos vadovė Giedrė Rudaitytė. – Mes bendraujame su Viliaus Gaigalaičio, Vėžaičių „Senjorų dvaras“ globos namais, kur vedame edukacijas – vykdome terapinę veiklą. Nesistebėkite tuo.“
Į neurografikos, per neurografines linijas keičiančios žmogaus gyvenimą, užsiėmimą susirinko būrelis žmonių. „Tai nauja terapijos rūšis“, – atskleidė G. Rudaitytė.
„Atėjau pasidomėti, kokia tai kryptis. Neurografika – labai sudėtingi dalykai. Neuro – procesas, vykstantis smegenyse. Tai susiję su šiuolaikiniais optiniais menais. O čia – žaidimas“, – „Bangai“ sakė agluonėniškis menininkas pedagogas Henrikas Šurkus.
Kita dalyvė Birutė prisipažino, kad jau kartą bandžiusi piešti neurografines linijas ir tai ją sudomino. Virginija, turinti inžinerinį išsilavinimą, domisi netradicine medicina, todėl atėjo į neurografikos užsiėmimą.
„Neurografika – tai ne meno rūšis, ne dailės žanras – ji nesusijusi nei su daile, nei su piešimu, – kalbėjo D. Bielskytė. – Tai džiaugsmas per piešimą. Tai stebuklas. Norėčiau, kad neurografika būtų kiekviename name ir ja galėtume pasinaudoti prireikus: kai nesiseka, kai žmogus nori suprasti, bet nesupranta. Įdomus metodas, veikiantis per galvos smegenis.“
Neurografikos užsiėmimo dalyviai sėdėjo prie baltų popieriaus lapų, klausėsi D. Bielskytės pasakojimo ir piešė neurografines linijas. „Aš nupiešiu mintis – visus dalykus, kurių man reikia, ir situacija keičiasi, – sakė ji. – Neurografika – tai ne būdas piešti natiurmortą ar portretą – piešiame abstrakčiai, per metaforą. Neurografika – labai įdomus linijos piešinys. Neurografinė linija tiesiogiai veikia mūsų neuronus – jie reaguoja į tokios linijos piešimo būdą, o jis ypatingas tuo, kad nė vienoje atkarpoje nėra pasikartojimų. Šabloniškas linijos pasikartojimas – ne neurografika. Piešdami neurografines linijas, sukuriame naujas neuronų jungtis. Neurografika – labai įdomus linijos piešinys. Jas piešdami, apvalindami kampus, sukuriame naujas neuronų jungtis, bet piešiant reikia galvoti, ko nori, ir klausytis savo kūno kalbos.“
D. Bielskytė pasiūlė užsiėmimo dalyviams piešti padėkos medį. Pasak jos, dėkojimas – stipriausia energetinė praktika: dėkojančiam atsiveria dangus. „Neurografika – algoritmai, pieši pagal tam tikrą schemą“, – sakė instruktorė D. Bielskytė. Jos teigimu, vieni pavargsta nupiešę neurografinį piešinį, o kitus užplūsta energija.
„Neurografika duoda impulsą kūrybai, įkvepia, ypač kai piešiant pradeda keistis gyvenimas. Piešiant savaime praeina liūdesys, pagerėja savijauta, nes išsivalo vidinės šiukšlės. Tačiau neužtenka paimti į rankas pieštuką ar flamasterį ir pamojuoti – gijimo procese turi dirbti žmogaus ranka, širdis, jausmai, turi dalyvauti emocijos. Už jį kitas negali to padaryti. Vedžiojant linijas ir apvalinant kampus negalima būti nelaimingu, nusivylusiu – keičiasi žmogus, keičiasi pasaulis“, – dėstė D. Bielskytė.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
