Jaunoji raitelė – ištvermės jojimo varžybų prizininkė
Gargždiškė Urtė Lukošiutė (12 m.) su žirgu Arsenu (savininkas Vaclovas Macijauskas) Nacionalinėse ištvermės jojimo varžybose „Naujadvario žirgų taurė“ Trakų rajone, Jovariškių kaime, laimėjo 2-ąją vietą 21 km trasoje „Marstall Lietuva taurė“.
Svarbu paruošti žirgą
Urtės tėtis Rimantas Lukošius džiaugėsi dukros pergale: „Galime pasigirti, kad Nacionalinėse varžybose buvome vieninteliai Klaipėdos rajono atstovai.“ Kiti dalyviai buvo iš Telšių, Šiaulių, Vilniaus, Trakų ir kitų miestų.
U. Lukošiutė atstovavo VšĮ Rietavo žirgynui, čia treniruojasi ištvermės varžyboms pas trenerę Algirdę Stancelytę su arabų veislės žirgu Arsenu.
R. Lukošius pasakojo, kad ištvermės varžybose svarbi žirgo fizinė sveikata. Pirmiausia veterinarijos punkte yra patikrinamas žirgas, tik tada galima startuoti. Įveikus trasą ir grįžus – vėlgi patikrinimas. „Matuojamas pulsas, pasiklauso, kaip žirgas kvėpuoja. Reikia prabėgti su žirgu – stebima, ar neraišuoja, taip pat turi nurimti per tam tikrą laiką. Jei grįžta sveikas ir atsigauna, tik tada yra įskaitomas rezultatas“, ‒ pasakojo R. Lukošius. Taip pat žirgas negali joti nei per lėtai, nei per greitai. Jei jis per tam tikrą laiką neatsigauna ar pradeda raišuoti, vadinasi, krūvis per didelis ir rezultatas panaikinamas. Svarbu, ir kaip greitai grįžtama iš trasos ir atbėgama į veterinarijos punktą. Jaunoji raitelė ir pirmosios vietos laimėtoja surinko vienodą taškų skaičių, tačiau į veterinarijos punktą Urtė žirgu Arsenu atjojo 4 sekundėmis vėliau.
Įdomu tai, kad žirgų varžybose neturi reikšmės nei lytis, nei amžius – dalyvauti gali visi. Raiteliai pasirenka trasos sudėtingumą. Nacionalinėse varžybose buvo parengtos įvairios trasos: jaunesniems – 12 km, U. Lukošiutė jojo 21 km, labiau patyrę raiteliai rinkosi 42 km ir net 81 km trasas. Varžybos vyko 5 km nuo Trakų, netoli Galvės ežero, raiteliai jojo miškais. „Vietovė – fantastinė, man atrodo, ten gali joti, joti ir joti…“ ‒ džiaugėsi R. Lukošius.
Paskatino krikšto tėtis
Urtė jodinėja nuo vaikystės. „Žirginio sporto entuziastas Vaclovas Macijauskas – Urtės krikšto tėtis – dar mažą užsodino ant žirgo. Nuo to laiko ji tiesiog pamilo šį sportą. Vaikas gyvena žirgais. Tai – kaip liga“, ‒ pasakojo R. Lukošius. Anot jo, žirgų sportas reikalauja ir fizinės ištvermės, ir meilės. „Tai ir grožis, ir elegancija“, ‒ „Bangai“ sakė prizininkės tėtis. Svarbu ir psichologija: pačiam išlikti ramiam, nes jei raitelis ramus – tai ir žirgas ramus. „Turi psichologiškai nusiteikti, kad įveiktum trasą, nes kitaip – nepavyks“, ‒ teigė Urtė. Jaunoji raitelė kalbėdamasi ruošėsi treniruotei – joti 12 km. Ji aktyviai sportuoja jau pusantrų metų, rengiasi ateities varžyboms: ištvermės varžybos birželį vyks Telšiuose, rudeniop – Rietave.
„Pastebėjau, kad jau daugiau yra tokių vaikų, užsiimančių žirgų sportu. Visgi daugiau mergaičių, berniukai Gargžduose dažniau lanko futbolą“, ‒ pastebėjimais dalijosi R. Lukošius.
Monika CALZONAITĖ
Rimanto LUKOŠIAUS nuotr.
