„Jaunųjų vaidykla“ tapo Agluonėnų klojimo teatras
Jaunimo teatrų festivalio dalyvių eisena į etnografinę sodybą – klojimo teatro dalis, perimta iš vyresniųjų aktorių.
Nebe pirmą kartą Agluonėnų etnografinėje sodyboje vyko Klaipėdos regiono jaunimo teatrų festivalis „Jaunųjų vaidykla“. Tačiau šį kartą juos subūrė etnografinė tema, pažintis su klojimo teatro stilistika. Geriausiu pripažintas Klaipėdos Vydūno gimnazijos 3 dailės klasės spektaklis „Seku seku pasaką“, geriausiais aktoriais išrinkti Neda Gaudutytė ir Jonas Kenstavičius iš Veiviržėnų kultūros centro jaunimo teatro studijos „Netikras teatras“.
Apie seniausią pramogą
Saulėtą šeštadienį į Agluonėnus atvyko 6 jaunieji teatrų kolektyvai – apie 100 dalyvių sugužėjo. Žygiuodami su daina per gyvenvietę į etnografinę sodybą jie paskleidė žinią apie festivalį. Pasak projektą parengusios Gargždų krašto muziejaus filialo Agluonėnų etnografinės sodybos vadovės Gabijos Šutkutės, eisena – neatsiejama klojimo teatro dalis. „Tai perimta iš vyresniųjų klojimo teatro aktorių“,– akcentavo ji.
Renginyje dalyvavęs teatrologas, klojimo teatro tradicijų gaivintojas ir puoselėtojas Petras Bielskis susirinkusiesiems pasakojo, jog šį klojimą vietoje sugriuvusios senos daržinės teko pačiam statyti su entuziastingais studentais. Jis vaizdžiai pasakojo, kad klojimas – jo gimtoji vieta, kad pirmieji vaidinimai prasidėjo klojime. Šie pastatai sodybose stovėję nuošaliau, klojimuose vykdavo paslaptingų, anuomet nelabai suvokiamų dalykų. „Žaidimai čia būdavo vienintelė pramoga, – pasakojo teatrologas. – Žaidimas artimas ir mokykliniam, jaunimo teatrui: reikia vaidinti tam tikrą situaciją. Klojimo teatras – žaidimas, išdykavimas folkloro pagrindu. Kadaise suaugusieji tai puikiausiai mokėjo daryti.“
Sužavėjo veiviržėniškių duetas
Nuotaikingai renginį pradėjo Agluonėnų jaunųjų teatriukas, kurį subūrė G. Šutkutė, nuo vaikystės (su pertraukomis) vaidinusi klojimo teatre. Pasak Gargždų krašto muziejaus l. e. pareigas vadovo Mariaus Mockaus, Agluonėnų etnografinė sodyba be klojimo teatro būtų skurdoka.
Jaunieji vaidintojai savo ekspresija užkrėtė susirinkusiuosius, kuriuos kvietė būti linksmus, draugiškus ir kūrybiškus. Klojimo teatre vaidinti buvo pasiruošę jaunieji rietaviškiai, klaipėdiškiai, Gargždų kultūros centro teatro studijos „Kėdės“ aktoriai, atvežę absurdo dramą pagal J. Erlicko humoreskas „Kodėl?“, Veiviržėnų kultūros centro jaunimo studija „Netikras teatras“ – spektaklį „Pupos“, Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos teatro trupė.
Autoritetingos komisijos pirmininkas P. Bielskis atskleidė konkurso vertinimo kriterijų: kuo daugiau spektaklyje žaidimo, tuo geresnis teatras. Komisijos nariai visuose spektakliuose įžvelgė gerų dalykų, tačiau geriausiu pripažino Klaipėdos Vydūno gimnazijos 3 dailės klasės „Seku seku pasaką“. Išrinko ir geriausius aktorius – veiviržėniškius N. Gaudutytę ir J. Kenstavičių. Duetas vaidino Karolio Pronckaus režisuotame spektaklyje „Pupos“. Pasak G. Šutkutės, tai etnografinio stiliaus spektaklis, aktoriai žavėjo žemaitiška šnekta.
Agluonėniškiai pakvies į premjerą
Agluonėnų jaunųjų teatriukas nedalyvavo konkurse, tačiau vadovė G. Šutkutė sakė, jog šiemet pakvies į spektaklio premjerą – V. Venckaus „Ką gali mergaitės?“
„Stengsimės, kad tradicinis festivalis „Jaunųjų vaidykla“ vyktų ir ateityje. Jį tobulinsime, bandysime į vaidybinį veiksmą įtraukti ir žiūrovus“, – kalbėjo projekto autorė. Jį vykdė Agluonėnų etnografinė sodyba ir Priekulės kultūros centro Agluonėnų skyrius.
Rajono Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Jolita Latakienė akcentavo, kad „Jaunųjų vaidykla“ Agluonėnų etnografinėje sodyboje vyksta nebe pirmą kartą. „Tačiau šį kartą tikslas – mokyklinius, jaunimo teatrus supažindinti su klojimo teatro kultūra“, – džiaugėsi ji.
Apie klojimo teatrą pasakojo profesorius P. Bielskis, vyko edukacinis užsiėmimas „Lėlės lietuvių liaudies kultūroje“, kurį vedė teatrologė lėlininkė Salomėja Burneikaitė.
