Jono Lankučio viešoji biblioteka verčia naują puslapį:direktorės pareigas pradėjo eiti ginduliškė Indra Tamašauskienė
Pirmadienį darbą pradėjo naujoji Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorė Indra TAMAŠAUSKIENĖ. Žiniasklaidai direktorę pristatydamas meras Bronius Markauskas atkreipė dėmesį, kad ji atėjo nelengvu metu – biblioteka ant pertvarkos slenksčio, svarstoma uždaryti filialus Kalotėje, Tilvikuose, Daukšaičiuose. Pirmadienį vykusiame susitikime su žurnalistais kalbėtasi apie direktorės patirtį ir užmojus. Su visu kolektyvu, darbuotojais iš filialų I. Tamašauskienė susitiko trečiadienį.
„Pati raitosiuosi rankoves, kad sėkmingai įsiliečiau į bibliotekos veiklą“, – tvirtina naujoji bibliotekos direktorė I. Tamašauskienė.
Solidi vadovės patirtis
– Papasakokite, koks Jūsų išsilavinimas, darbinė patirtis?
– Esu baigusi Vilniaus edukologijos universitete etiką, psichologiją, filosofiją, taip pat turiu viešojo administravimo magistro laipsnį. Čia ateinu iš darbo privačiame sektoriuje, manau, tai bus naudinga, net magistro darbą rašiau lygindama privatų ir viešąjį sektorius. Dirbau įmonių vadove, tad vadovo užduotys man žinomos. Buvau atsakinga ir už kultūrinius projektus, viešuosius ryšius, bendravimą su žurnalistais… Iš esmės esu viešojo administravimo specialistė. Kryptingai ėjau ir personalo valdymo kryptimi, esu žmogiškųjų išteklių atstovė. Apie 12 metų dirbau Vakarų regiono filialo vadove personalo valdymo kompanijoje, kuri konsultuodavo ir komplektuodavo, audituodavo įmones. Vertingiausios patirties įgijau pastaruoju metu dirbdama „Vakarų medienos“ grupėje personalo direktore, t. y. 5 000 žmonių, 5 fabrikai, 25 įmonės, nuo Lietuvos iki Baltarusijos. Dėl vidinių struktūros pokyčių mano pozicija buvo panaikinta, buvo pasiūlytos kitos pareigos, tačiau iš direktoriaus pereiti į specialistus yra sudėtinga, tad atsisveikinau su savo buvusia darboviete.
Svarbu atsakingumas ir sutelktumas
– Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka yra pavyzdinė visos Lietuvos mastu, čia vykdoma daug įdomių projektų, iniciatyvų. Kokios Jūsų naujos kūrybinės idėjos?
– Tos kūrybinės idėjos ir buvo pagrindinis dalykas, sudominęs kandidatuoti į šią poziciją. Mano visos idėjos, kurios bus, ne tik naujos kūrybos prasme, bet ir stengimasis tobulinti tuos dalykus, kuriuos rasiu. Pavyzdžiui, reikėtų pereiti prie modernaus dokumentų valdymo modulio ir specifikos, „nebesėdėti“ ant popierinių rezoliucijų ir pan.
Iš kultūrinių dalykų tai nebus nauja, tai bus tęstinumas ir ieškojimas to, kas sudomintų ir telktų visuomenę kultūrine prasme. Biblioteka turi būti židinys, kuris trauktų žmones, telktų, atliktų švietėjišką funkciją.
Dar nežinau, ką rasiu, kai bus perduoti darbai, padalintos funkcijos, tada galėsiu detalizuoti. Tikiuosi, sklandaus darbų perėmimo.
– Kokia būsite vadovė?
– Man labai svarbu atsakingumas. Pati raitosiuosi rankoves, kad sėkmingai įsiliečiau į bibliotekos veiklą. Sieksiu, kad būtų tęsiami esami projektai, o problemines vietas spręsime, pasitelksiu savo žinias ir patirtį. Dabar kibsiu į analizę, o jau po savaitės susitiksime su meru ir aptarsime mano įžvalgas.
Jaučia šeimos palaikymą
– Jūsų vyras Vytautas Tamašauskas šių metų pradžioje laimėjo Dauparų–Kvietinių seniūnijos seniūno konkursą, dabar Jūs tapote bibliotekos vadove. Ar šeima palaikė Jūsų apsisprendimą kandidatuoti į šias pareigas, ar nesikirs viešieji ir privatūs interesai?
– Normalu, jog šeimoje yra tariamasi dėl tokių dalykų. Tiesą sakant rinkausi iš dviejų darbo pasiūlymų. Rimtoje gamybos įmonėje man buvo siūlytos personalo departamento direktorės pareigos, tačiau arčiau Vilniaus. Tad vyras laimingas, jog dirbsiu rajone. Jaučiu šeimos palaikymą. Viešieji ir privatūs interesai nesikirs: aš tiesiogiai pavaldi merui, vyras – Administracijos direktoriui.
– Papasakokite apie savo laisvalaikį? Kaip atgaunate jėgas?
– Labai vertinu laiką su šeima, dabar truputį skaudus laikotarpis, kai vyriausią sūnų Arijų, baigusį Klaipėdos licėjų, šiemet išleidome mokytis į Vilniaus universitetą informacinių sistemų inžinerijos. Labai juo didžiavomės, kai valstybinius brandos egzaminus matematikos, informacinių technologijų išlaikė 100 balų įvertinimais. Mažesniajam sūnui Dovydui 12 metų.
Mėgstame keliauti, ir dabar neseniai grįžome iš Turkijos. Esame žmonės, kurie mylime žmones. Patinka poilsis ant vandens, turime katerį, tad ir galimybę daug laiko praleisti plaukiodami mariomis.
Agnė ADOMAITĖ
Autorės nuotr.
