Judesys, jausmas, jaudulys, jaunystė ir juokas – neįgaliųjų šokyje
Vartus į šokių karalystę simboliškai atvėrė grakšti jaunųjų šokėjų pora iš Priekulės.
Negalios paliesti žmonės – mūsų visuomenės dalis. Jie tokie pat gabūs, smagūs, nuoširdūs, besiveržiantys į grožį ir džiaugsmą, trokštantys jaustis tokie pat, kaip ir jos neturintys. Tai pamatė visi atėjusieji į Priekulės kultūros centrą, kur neseniai vyko respublikinė neįgaliųjų šokių šventė „5J“. Galimybę pažinti šių žmonių spalvingą pasaulį suteikė renginį inicijavęs Priekulės socialinių paslaugų centras.
Žingsnelis į atskirties mažinimą
Tarptautinės Neįgaliųjų dienos išvakarėse Priekulės socialinių paslaugų centras į neįgaliųjų šokių saviraiškos festivalį „5J“ pakvietė neįgaliųjų kolektyvus. Atsiliepė dvylika, bet iš atokesnių rajonų neturėjo galimybių atvykti į šią gražią šventę.
Respublikinis neįgaliųjų šokių saviraiškos festivalis ankstesniais metais vyko Panevėžyje, vėliau – Klaipėdoje, o trečiasis – Priekulėje. Susirinko neįgaliųjų kolektyvai iš Palangos, Klaipėdos, Plungės, Ventos, Kretingos, Šilalės, Gargždų ir net Kauno, kad scenoje atskleistų tai, ką jaučia širdis. Tai rimta ir atsakinga užduotis, kuri užkoduota pavadinime „5J“: judesys, jausmas, jaudulys, jaunystė ir juokas.
„Renginio tikslas – mažinti socialinę atskirtį, formuoti pozityvų visuomenės požiūrį, atskleisti kūrybinius neįgaliųjų gebėjimus, – kalbėjo Priekulės socialinių paslaugų centro direktorė Vilija Lingienė. – Tai bendrystė, galimybė ugdyti savišvietą, skatinimas siekti kūrybinių rezultatų.“
Scenoje – nebijoti atsiskleisti
Festivalio dalyvius pasveikinusi V. Lingienė priminė, jog ankstesniais metais Priekulės socialinių paslaugų centras čia surengė respublikinę muzikinės saviraiškos šventę „Muzikinė paukštė“.
Renginio vedėjai Eglė, Jūratė ir Igoris teatrališkai pakvietė visus į šokių karalystę. Vartus į ją simboliškai atvėrė grakšti jaunųjų šokėjų pora iš Priekulės.
Neįprasta matyti šokėją neįgaliojo vežimėlyje. Iš Gargždų Viliaus Gaigalaičio globos namų atvykusi pora – socialinė darbuotoja Irena Donskovienė su savo partneriu Andriumi Parakininku, kuris sėdėjo vežimėlyje, šoko „Vienos valsą“. „Aš jau antrą kartą Priekulėje šoku. Ir Gargžduose, ir savo globos namuose šokau“, – patenkintas kalbėjo Andrius. Jo trenerė Irena pasakojo, kad neįgaliam vyrui labai patinka šokti, jis atsakingai ruošėsi šventei, vis ragino repetuoti.
Priekulės socialinių paslaugų centro šokėjus choreografijos mokiusi socialinė darbuotoja Gintarė Berenytė kalbėjo: „Maloniai sudėtinga buvo dirbti su centro lankytojais, kurie labai laukė šios šventės. Parengėme du šokius. Pernai jie debiutavo Klaipėdoje vykusioje neįgaliųjų šventėje.“
Scenoje šoko klaipėdiškiai, kretingiškiai, palangiškiai bei iš kitų rajonų atvykę negalios palytėti žmonės. Koks jaudinantis Sniego Karalienės šokis: sunkios negalės prislėgta mergaitė neįgaliojo vežimėlyje iš visų jėgų stengėsi pagal muziką atlikti šokio judesius… Visi dalyviai labai jaudinosi, bet buvo laimingi.
Trokšta jaustis kaip visi
Priekulės kultūros centro direktorė Alanta Zapalskienė šį renginį stebėjo žiūrovės akimis. „Mane taip sujaudino šio festivalio nuoširdumas, kad net ašarą išspaudė, – prisipažino ji. – Kaip svarbu negalės ištiktam žmogui išeiti į viešumą. Pažįstu ne vieną neįgalųjį, kurie užsidarę tarp keturių sienų – sunku suprasti jų pasaulį. Džiaugiuosi su šventės dalyviais, kad jie turi galimybę iš pilkos kasdienybės išeiti į šviesią sceną. Nesvarbu, koks esi, bet siela veržiasi į grožį. Apsiverkiau, nes tai mūsų broliai ir seserys, trokštantys grožio, šviesos, norintys šokti, dainuoti. Žvelgi į juos ir suvoki, kad būdamas sveikas to nevertini. Pasijutau nedėkingoji, egoistė, nevertinanti to, ką turiu. Reikia būti žmogumi, nesvarbu, koks esi.“
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoja Jolanta Papievienė pasidžiaugė neįgaliųjų šokių švente ir linkėjo dalyviams nebijoti parodyti save.
Priekulės seniūnijos socialinė darbuotoja Virginija Šiaulytienė renginyje kvietė atjautai ir supratimui, mylėti save ir gyvenimą.
