Kaip jaunuomenei nepasiklysti rinkimų labirinte?
Šiemet pavasaris mus įpareigos net tris kartus pasinaudoti rinkimų (savivaldos, prezidento, Europarlamento) ir net referendumo teise. Daliai jaunimo, kaip ir man, sulaukus pilnametystės šie rinkimai bus pirmieji gyvenime. „Jaunimo erdvė“ artėjant rinkimų datoms nusprendė pakalbinti buvusius „Bangos“ laikraščio „Jauniklių pastogės“ autorius. Įvairiais laikotarpiais bendradarbiaudami su „Banga“ jie patys buvo pilietiškai aktyvūs, o tuo pačiu reiškė ir tuometinės jaunosios kartos pilietinę poziciją. Taigi, jų pasiteiravome, ką jie mąsto apie jaunimo dalyvavimą rinkimuose ir į ką reiktų atkreipti dėmesį jaunajam rinkėjui?
Svarbiausia įveikti abejingumą
Milda ANCEVIČĖ, komunikacijos specialistė:
– Esminis patarimas jaunajam rinkėjui – nebūti abejingam ir eiti balsuoti. Ne vienam jaunam žmogui politika vis dar atrodo svetima, neįdomi, net „nešvari“, o kartu ir dalyvavimas joje neįkvepia ir nelabai rūpi. Dažnam pritrūksta suvokimo, kaip smarkiai ta politika apsprendžia kiekvieno iš mūsų dabartį ir ateitį. Tad patarčiau investuoti laiko plačiau pasidomėti kandidatais, jų programomis ir susidaryti savarankišką nuomonę. Taip pat nebijoti apie savo pasirinkimus diskutuoti su artimaisiais, draugais, kita socialine aplinka. Svarbu suprasti, kad savo balsu palaikydamas vienus ar kitus kandidatus tu suteiki jiems galimybę rajone reprezentuoti jaunimo – o kartu ir tavo – interesus. Svarbu ir tai, kad balsuodami jauni žmonės parodo, jog yra svarbi rinkėjų grupė, dėl kurios balso partijoms verta stengtis.
Pasmerkti lengviau nei padėti
Monika VASYLIENĖ, gidė:
– Puikiai pamenu tas mintis, kurios sukosi, kai ruošiausi pirmą kartą balsuoti. Rankose laikydama kvietimą į rinkimus supratau, kad tai vienas iš tų laiptelių, kurie veda suaugusio žmogaus pasaulio link. Tuomet dar tik kelerius metus demokratiškai gyventi besimokančios Lietuvos suaugę piliečiai ne itin stengėsi padėti jaunimui suvokti savo vaidmenį politinėje arenoje, Tėvynės ateities kūrime. Bet man, kaip ir daliai kitų aktyvių bendraamžių, pirmieji rinkimai nebuvo per didelė naujiena, nes mes jau bandėme „žaisti“ politiką dalyvaudami ir organizuodami mokyklos prezidentų rinkimus bei burdami jaunimą į apskritojo stalo klubus rajone. Tuomet aukštesnėse klasėse buvo atsiradusios „Politikos“ pamokos, kurios man puikiai sekėsi, nes labai patiko.
Tenka pastebėti, kad ir dabar suaugusiųjų pasaulis vis dar mažai padeda integruotis jaunimui į politinį gyvenimą. Tačiau labai puikiai sugeba jį „plakti“ nepilietiškumo, apatiškumo atsakomybei, gyvenimo tik virtualioje realybėje rimbais. Juk pasmerkti visada yra lengviau… Būtų tikslinga, jei mokyklose pilietiškumo pamokos būtų kuo įvairiausių formų. Aš, kaip gidų profesijai atstovaujanti bei savo kraštą nuoširdžiai mylintis žmogus, noriu paklausti mokytojų ir tėvelių, kada paskutinį kartą išėjote su savo vaikais susipažinti su savo miesteliu, apylinkėmis? Pamenu, kaip mus, mažiukus, benusileidžiančios sovietinės saulės vaikus, pradinių klasių auklėtoja 1986 ar 1987 m. nusivežė į Vėžaitinės mišką ir patį tikriausią Lietuvos himną giedojome prie genocido aukų kapo. Tikiu, kad mokytoja tai padarė laisva valia ir jokiose mokymų programose to nebuvo. Tačiau tokios netradicinės pamokos arba įdomiai organizuoti debatai, kurių autoriai gali būti ne tik pedagogai, bet ir tėveliai, dėdės ir tetos iš savivaldybių, padėtų ugdyti pilietišką, savo Tėviškę ir Tėvynę gerbiančią kartą. Tokią kartą, kuriai ateiti į rinkimus būtų garbės reikalas ir kuri nerinktų į valdžią abejingų pilietiškumui politikų.
Svarbus gyvenimo elementas
Aistė NOREIKAITĖ, žurnalistė:
– Džiugu pastebėti, kad vis daugiau jaunuolių yra aktyviai įsitraukę į politinę ir visuomeninę veiklą, sieja savo gyvenimą su politika. Manau, kad kuo anksčiau ir rimčiau pradedama, tuo daugiau įvairesnės patirties įgyjama ir, kai jau tampama politiku, galima iškart imtis ambicingesnių planų. Jauniesiems piliečiams derėtų suvokti politiką kaip įprastą ir svarbų gyvenimo elementą, kuris daro didelę įtaką jų kasdienybės sritims, susijusioms su studijomis, darbu, finansais ar šeimos kūrimu. Jaunimo balsų potencialas gali padaryti didelę įtaką politikos kokybei, šalies raidai, partijų lyderių ir struktūriniams pokyčiams. Verta paminėti, kad 2016 m. į Lietuvos Respublikos Seimą metu buvo užfiksuotas rekordinis jaunimo aktyvumas. Pirmajame rinkimų ture dalyvavo 37,8 proc. jaunų žmonių. Tai dvigubai daugiau nei 2012 m.
Nesivadovauti kitų nuomone
Jolanta VENSKUTĖ, komunikacijos specialistė:
– Šie metai – tikras išbandymas mūsų pilietiškumui ir tuo pačiu, tikiuosi, proga įrodyti visuomenės sąmoningumą visose politinėse grandyse: savivaldybėse, valstybėje, Europoje. Taigi apie visas šias grandis būtina šiek tiek nusimanyti vien tam, kad galėtume orientuotis politikų programose ir pažaduose. Jaunimui pirmiausia siūlyčiau nesivadovauti kitų nuomone, o turėti savąją. Tam idealiai tinka susitikimai su politikais (o juos politikai net labai mėgsta organizuoti). Taigi eikite į visus susitikimus ir susidarykite savo nuomonę, užduokite klausimus, vėliau padiskutuokite su draugais.
Sekite patinkančius politikus socialiniuose tinkluose – komunikacija čia daug pasako apie jų asmenybes. Įrašuose ieškokite požiūrio ir pozicijos, o ne vien kitų kritikos. Jei politiko socialiniuose tinkluose apskritai nėra arba jis neaktyvus, veikiausiai jis jau nespėja su šių laikų tempu…
Savivaldos lygmenyje dažnai pasitaiko trečiųjų asmenų įtaka, kai balsuoti už partijos ar rinkimų komiteto sąraše esantį žmogų agituoja tėvai, kaimynai, draugai. Rinkimai – ne vieta „pagalbai draugui“, tad jauskitės laisvi atsisakyti. Tačiau jeigu sunku susidaryti nuomonę arba pasiklydote tarp politinės reklamos gausos, drąsiai konsultuokitės su artimaisiais bei draugais, kurie jums yra autoritetas ar sąmoningai domisi politika.
Naujoji jaunimo karta yra labai šviesi ir smalsi, taigi nebesiklauso politikų monologų ir drąsiai kelia diskusinius klausimus. Tai – pilietiškumo proveržis ir tikiu, kad ilgainiui jis tik didės.
Jaunimą labiausiai kviečiu nenusigręžti nuo savivaldos rinkimų. Pasidomėkite, ką politikai žadėjo prieš ketverius metus ir ką žada šiemet. Nustebsite – dažniai pažadai kartojasi. Taigi ieškokite ne žadančių, o žinančių, kaip įgyvendinti.
Išorinis spindesys – niekinis
Laura SĖLENIENĖ, žurnalistė, komunikacijos specialistė, dėstytoja:
– Kasdien turiu neįkainojamą galimybę bendrauti su jaunais žmonėmis. Jų diskusijose ir pasisakymuose įžvelgiu labai stiprią nuomonių lyderių įtaką jaunuolių kasdienoje, nuostatose ir vertybėse. Tai suvokia ir, žinoma, tuo manipuliuoja rinkimų dividendų siekiantys politikai. Todėl partijų bei rinkimų komitetų sąrašuose mirga garsių aktorių, dainininkų ir kitokių pramogų pasaulio atstovų bei visuomenės veikėjų veidai ir pavardės. Jaunimui jų žinomumas, be abejo, imponuoja ir net sukuria iliuziją, kad vien to pakanka atstovauti tautai, miestui, rajonui ar bendruomenei. Tačiau taip ir maga patikrinti, ar žvaigždžių spindesys neprigestų paklausus, kokios yra Savivaldybės tarybos nario atsakomybės ribos, kokios funkcijos yra deleguojamos municipalinei valdžiai ir pan. Vadinamų žvaigždžių atsakymai į šiuos klausimus, šventai tikiu, parodytų tikrąją jų erudiciją ir nusimanymą politikoje. Todėl jie, įprastai, viešai apie politiką ir nepasisako – vien savo žinomumu partijoms ir rinkimų komitetams bando praskinti kelią į sėkmę. Siūlyčiau nepasikliauti vien išoriniu kandidatų spindesiu.
Parengė Robertas MACIUS
Jaunųjų korespondentų klubo narys
