Kaip užkrėsti pozityvu?
Vyriausybės kanclerė M. Dargužaitė, prabilusi apie tai, kad žiniasklaida per mažai kalba pozityviai ir per menkai šviečia Lietuvos žmones, kaip esą kyla ekonomika, o todėl lyg ir turėtume jaustis laimingesni, tuoj gavo rūstų ir vieningą žurnalistų atkirtį.
Žinoma, kanclerės pozicija apkaltinti žiniasklaidą, nors ir nesančią itin aukšto lygio, pernelyg tiesmukiška ir naivi. Tiesiog išsišaukė ugnį į save. Tikrai ne žiniasklaida atsakinga už valstybės institucijų negebėjimą susikalbėti su žmonėmis, už nuolat krentantį valstybės tarnautojų prestižą, už nepasitikėjimą Vyriausybės sprendimų racionalumu ir įgyvendinimo galia taip pat ne žiniasklaida atsakinga.
Akivaizdu, piktnaudžiavimo neigiamomis naujienomis Lietuvoje yra su kaupu. Bet mūsų šalies žiniasklaida – ne išimtis. Štai prieš kelerius metus vienas socialinis tinklas užsitraukė visuomenės nemalonę, kai paaiškėjo, jog su keliais šimtais tūkstančių savo vartotojų socialinis tinklas atliko psichologinį eksperimentą, apie kurį šie nieko nežinojo. Vieniems kompanija leido matyti daugiau teigiamų pranešimų, kitiems – daugiau neigiamų. Paaiškėjo, kad pranešimų emocinis pobūdis turi milžinišką įtaką žmonių elgesiui, o neigiamos ir teigiamos emocijos – užkrečiamos.
Dabar ir mūsų Vyriausybė susirūpino žmones užkrėsti teigiama informacija. Pradėjo nuo ekonomikos augimo rodiklių. Tačiau nuoga Lietuvos statistika, kokiais gražiais skaičiais bebūtų piešiama ir kokiais pamokslavimais iš valdžios aukštumų bebūtų palydima, be konteksto, be realių pokyčių kiekvienam žmogui neturi jokios emocinės reikšmės. Štai atsitiktinai stebėjau vaizdelį, kai Klaipėdos rajono savivaldybės interesantas, užėjęs į Savivaldybės pastatą ir pamatęs tarnautojų eilutę prie kavos aparato, pasidarė savo išvadas: čia jie nieko neveikia, nieko nedirba ir nesirūpina žmonėmis. Atrodo, menkniekis tas kelių valdininkų gal ir vienąsyk tebuvęs susibūrimas prie to aparato, bet interesantas jau toldamas koridoriumi ir kalbėdamas telefonu kažkam skleidžia savo nuomonę, esą jokio reikalo toje dykaduonių įstaigoje nesutvarkęs! Nuomonė, žinoma, subjektyvi, bet ji keliaus iš lūpų į lūpas ir joks geras straipsnis apie nusiplūkusius valdininkus bent jau to žmogaus nuomonės greitai nepakeis.
Šią savaitę iš Vyriausybės rūmų išplatintas spaudos pranešimas tikrai turėtų patikti vis burbantiems mokesčių mokėtojams, kad ant jų galvos per daug įvairiausių valstybės tarnautojų. Mat nuspręsta pradėti valstybės įstaigų buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų konsolidavimą. Taip siekiama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą bei taupyti valstybės biudžeto lėšas. Ir Vyriausybės kanclerė M. Dargužaitė teigia, jog daugeliu atvejų valstybės institucijų veikla neefektyvi, funkcijos dubliuojamos, orientuojamasi į procesą, ne į rezultatą, todėl neišvengiamai būtina reformuoti ir efektyvinti viešąjį sektorių. „Buhalterinę apskaitą ir personalo administravimo funkcijas skirtingais lygiais yra konsolidavusios Suomija, Estija, Airija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir kitos pažangios Europos Sąjungos valstybės, įvairios verslo organizacijos tiek užsienyje, tiek Lietuvoje. Vieną šių funkcijų – buhalterinę apskaitą – sėkmingai konsoliduoja ir dalis Lietuvos savivaldybių“, – teigė kanclerė.
Lietuvoje vienas personalo darbuotojas aptarnauja iki 100 darbuotojų, o Estijoje – beveik 1 200. Mūsų šalyje vienas darbuotojas vykdo 105 darbuotojų darbo užmokesčio apskaitą, Estijoje – beveik 1 100. Lietuvoje tiek buhalterinei apskaitai, tiek personalo administravimui naudojama daugiau kaip 15 skirtingų tarpusavyje nesuderintų informacinių sistemų, kurių palaikymas per metus kainuoja beveik 1 mln. eurų.
Nuolat skalambijama, kad viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir įstaigų vidinių procesų optimizavimas yra vienas iš šios Vyriausybės prioritetų. Galbūt šiuo minėtu sprendimu bus pralaužti ledai ir pagaliau net eilinis interesantas pajus, kad biurokratizmo liūnas senka. O kol kas biurokratizmas ima viršų: ir kaip transliuoti geras žinias, jei net žurnalistei, besiaiškinančiai problemą, vienas jaunas seniūnijos tarnautojas parodo į laikrodį: esą jau 17 val. Tad jo darbo laikas baigęsis ir į tolimesnius „Bangos“ klausimus nebeatsakinėsiąs… Tai kaip užkrėsti pozityvu skaitytoją?
