Kalėdas pasitinka ir dainomis, ir šokiais, ir ledinėmis maudynėmis
Trys žavios, veiklios ir gyvenimą mylinčios moterys „Bangai“ sutiko papasakoti, kaip jos švenčia šv. Kalėdas ir su kokiomis asmeninėmis pergalėmis pasitinka šių metų didžiąsias šventes. Visos tvirtina, kad didžiausia laimė išgyvenama artimųjų apsuptyje, o brangiausios dovanos ne nuperkamos, o jaučiamos.
Paragavus pergalių nebegali sustoti
2023-iųjų gruodis Gargžduose gyvenančiai Daliai Lemežienei padovanojo čempionės titulą. Kantri ir linijinių šokių asociacijos Lietuvos čempionate „Joniškio taurė“ ji tapo Lietuvos čempione savo lygyje ir savo amžiaus grupėje bei varžybų reitingo nugalėtoja. „Man šokis – tai kūno ir sielos šventė. Jau šešerius metus šoku Gargždų „Kregždutės“ kolektyve. Nebijosiu pasijuokti iš savęs, kad į kolektyvą atėjau kaip buratinas medinėmis kojomis“, – juokdamasi pastebėjo Dalia. Ji sako net nenorėtų pamatyti savo pirmojo pasirodymo vaizdo įrašo. Svarbiausia, anot jos, kad vadovė Eglė Mizarė-Pujanauskė) žino, kad šokių reikia visiems ir šokti gali kiekvienas, nepriklausomai nuo amžiaus ar kūno formų. Šokiui nereikia žodžių, šokiui reikia daug darbo. Dalios judesiai darėsi vis labiau plastiški, tad atsirado ryžtas. Prasidėjo šokių konkursai Italijoje, Latvijoje. Kiekvienam konkursui labai atsakingai ruošiamasi. Moteris visada džiaugiasi kiekviena pergale, o šių metų čempionės taurė įrodė, kad eina teisingu keliu. „Paragauji pergalių skonio ir nebegali sustoti. Ačiū vadovei Eglei“, – akcentavo pašnekovė. „Kregždučių“ kolektyvas taip pat iškovojo „Joniškio taurės“ čempionate pirmąją vietą. „Kregždutės“ buvo tituluotos Lietuvos čempionėmis. O dar viena iš „Kregždučių“ Inga Šakalienė taip pat tapo Lietuvos čempione savo lygyje ir savo amžiaus grupėje bei varžybų reitingo nugalėtoja.
Švenčių Dalia laukia nuotaikingai: „Visada švenčiame pas šeimos perlą – mamą. Šiais metais ir vėl susėsim visa šeima. Sukalbėsime maldą už išėjusius ir gyvuosius, ragausime dvylika patiekalų, dalinsimės džiaugsmais, pasiekimais, ateities planais.“ Dalios šeimoje per šventes kalbamasi tik apie gerus dalykus. Dovanomis nesikeičiama. Mat didžiausia dovana – artimųjų meilė, dėmesys, padėkos žodis.
Žingsnis, pakeitęs gyvenimą
Jau ketvirtus metus Dalios šeimoje nepuošiama ir gyva žaliaskarė, nes dviem augintiniams sfinksams tai sukelia šventinį siautulį, todėl netradicinę eglutę ji daro pati, likus savaitei iki Kalėdų. Jos šeimoje – Dalia ir keturi jos vyrai. Vyras Jonas, vyriausias sūnus Laurynas 31 metų, sukūręs šeimą ir gyvena Vilniuje. Dvyniams Jauniui ir Modestui po 18 metų, mokosi Klaipėdoje, turi nuostabias drauges, kurios yra ir Dalios draugės.
Kalėdų Seneliui šiemet Dalia laiško nerašė. Jis buvo dosnus visus metus. „Tai buvo didelių švenčių metai, kai vėl ir vėl galėjom apsikabinti visi artimieji. Kaip mūsų šeimos geriausia draugė sako: „Man nieko nereikia, tik nieko ir neatimkit“, – kalbėjo Dalia.
Pati Dalia yra atvykusi į Gargždus iš Vilniaus. „Dirbu poligrafijos srityje spaustuvėje. Tai labai spalvingas ir ryškus darbas. Toks, koks būna knygos viršelis. Prieš 10 metų, kai gavau darbo pasiūlymą dirbti spaustuvėje Gargžduose, aš jį kategoriškai atmečiau. Vyras, draugai, kolegos įkalbinėjo bent pabandyti! Ten ir žmonės kitokie! O aš priešinausi, bet sutikau pabandyti“, – prisiminė Dalia, kuri dabar yra be galo dėkinga tiems, kurie ją anuomet įtikino. „Dabar čia mano namai, kaip sakoma, laiku padaryti žingsniai pakeičia viso gyvenimo eiseną“, – neabejoja ji.
Laikosi senovinių papročių
Klaipėdoje augusi, dabar Šilutėje gyvenanti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Sliužinskaitė pasakojo, kad pats švenčių laukimas išsiskyrė darbingomis nuotaikomis. Klaipėdos rajone vyko gausybė advento renginių. Visur norėjosi suspėti, pasidžiaugti nuostabiais rajono žmonėmis, kokybiškais renginiais, o kartu šiame bėgime pajusti ir patirti advento laikotarpio ramybę bei laukimą.
„Džiugu, kad Klaipėdos rajono žmonės nepaprastai gausiai renkasi pasigaminti advento vainikų, puokščių, senovinių žaisliukų, šiaudinių sodų, vis mažiau dėmesio skiria laikiniems blizgiems dalykams. Švenčių laukimą jaukiai pripildo pasipuošę Klaipėdos rajono miestai, miesteliai ir vienkiemiai, stabteli, grožiesi ir džiaugiesi lyg vaikas“, – sakė Indrė.
Jos pačios šeimoje nuo pat vaikystės švenčių labai laukiama. Vaikystėje, net sovietinių draudimų laikais, šeimoje laikydavosi visų pagrindinių Kūčių ir šv. Kalėdų tradicijų. Senelių ir tėvų drąsa padėjo papročius perduoti iš kartos į kartą. Senoviškais (dar močiutės), taip pat pačių vaikystės žaisliukais prieš Kūčias puošia eglutę. Kūčių dieną pasninkauja, gamina dvylika patiekalų, dengdami stalą visada po staltiese kloja šieną kaip gimusio Dievo ėdžių lopšelį.
„Ant Kūčių stalo lėkštelėje visada padedame „plotkeles“, kiekvienam šeimos nariui ir savo mirusiems artimiesiems. Jas dalijamės lauždami ir kiekvienas kažko linkėdamas artimajam“, – pasakojo pašnekovė. Neapsieina ir be Kūčių burtų – traukia šieną iš po staltiesės, iš jo nuspėja, kokie bus ateinantys metai. Skaičiuoja delne sugriebtus kūčiukus, lauke klausosi, kurioje pusėje loja šunys – iš ten laukia svečių. Būtinai einant miegoti ištrauktą šieną deda po pagalve – tada susapnuoja pranašišką ateinančių metų sapną.
Su daina – nuo vaikystės
Rajono Savivaldybėje Indrė dirba dar tik 7 mėnesius, tačiau ne vienas jau spėjo pastebėti, kad Indrė ir puikiai dainuoja. „Dainuoju nuo kūdikystės, su tėvais nuo mažumės kiekvieną vasarą kartu su studentais važinėdavome po visą Lietuvą etnografinėse ekspedicijose rinkdami folklorinę medžiagą, vesdavome vakarones, visada supo folkloro dainos, muzika ir tradicijos. Tėvai dirbo Klaipėdos fakultetuose liaudies muzikos katedroje, tėtis pasirinko etnomuzikologijos profesūros kelią, mama prieš 30 metų įkūrė ir iki šiol vadovauja Klaipėdos etnokultūros centrui“, – kalbėjo I. Sliužinskaitė.
Anot Indrės, Mažosios Lietuvos dainų grožį jai atskleidė etnologė Valerija Jankūnaitė, dalyvaujant folkloro sambūryje „Audenis“. Indrei teko koncertuoti visoje Lietuvoje, patirti tą šiltą jausmą, kai žmonės nustemba, kad Lietuvoje turime tokių gražių dainų, tokiais subtiliais tekstais ir muzika.
„Kai pradėjau dirbti rajono Savivaldybėje, vėl pradėjau aktyviau dainuoti. Matyt, kasdien sutinkamas krašto ir vietos žmonių grožis atvėrė norą parodyti, kokios įdomios ir gražios yra Klaipėdos krašto dainos, jos ir atspindi krašto savitumą ir žmones, jų gyvenimus ir būdą“, – sakė vyriausioji specialistė. Namuose dažniausiai ji uždainuoja pati sau, vienumoje, bet atsigręžusi pamato išsirikiavusią ir besiklausančią visą šeimą.
Įveikė šalčio baimę
Gargždų kultūros centro Kvietinių skyriaus renginių režisierė Reda Paulikienė prieš didžiąsias metų šventes daug ką nustebino socialiniuose tinkluose savo vaizdo įrašais, kuriuose matyti, kaip ji maudosi eketėje. Paklausta, kas ją paskatino tai daryti, atsakė: „Didžiausia mano motyvatorė – mano mamytė Laimutė Budzeikienė. Ji jau seniai man sakė: „Turi šalia prūdelį, grūdinkis, Redute.“ Vis atsakydavau, kad negaliu pakęsti šalčio… Puikiai jaučiuosi, kai vasarą būna 30 laipsnių karščio, galėčiau gyventi Australijoje. Vis dėlto prieš 4 metus šaltą žiemą pirmąkart ryžausi savo noru nugalėti šalčio baimę. Juk baimė įveikiama drąsa!“ – pasakojo Reda. Sausio pradžioje pradėjusi ji maudėsi eketėje kasdien visą mėnesį. Teko ir labai storą ledą kirsti. Baisiausias buvo pirmasis įlipimas į ledinį vandenį. Po to baimė dingo, nes pajuto didžiulę naudą sveikatai: tiek fizinei, tiek psichologinei. „Juk jeigu galiu pasinerti į ledinį vandenį, tai ir kiti iššūkiai man bus įveikiami“, – replikavo pašnekovė.
Jos mama palangiškė, abu su vyru Stasiu Budzeika jau 17 metų žiemą vasarą maudosi jūroje. Tad Reda turi puikių pavyzdžių artimiausioje aplinkoje.
„Vis sakydavau, kad susilaukusi trečiojo išsvajoto mažylio vėl nersiu į eketę, kai tik galėsiu. Ir tas metas pagaliau atėjo“, – šypsodamasi kalbėjo moteris. Prieš eketę ji visada pasportuoja: bėga 4 km lauke arba dažniausiai atlieka tabata treniruotę namuose. Reda stebi daug sveikuolių socialiniuose tinkluose, mokosi iš jų sveiko gyvenimo būdo. Seniai žavisi sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ įkūrėja, prezidente Danute Kunčiene, žolininke, lektore Ilona Uginte, sveikuolių sąjungos prezidentu Simonu Dailide.
„Kai tiek daug sergančiųjų aplink, aš norėčiau išlikti sveika. Ir jei galiu kažkaip savo sveikatą stiprinti natūraliomis priemonėmis – kodėl gi to nedaryti? Planuoju maudytis pagal galimybes kasdien ir toliau. Jausmas išsimaudžius fantastinis! Ledinių maudynių nauda neabejotina“, – įsitikinusi režisierė.
Nepasiduoda komercinei manijai
Reda švenčių laukia pakylėta, nurimusi, įsižeminusi, širdis kupina tikėjimo, vilties ir meilės. „Geras tas jausmas. Stengiuosi išlikti rami, nepasiduodu komercinei manijai, nesureikšminu dovanų pirkimo vajaus. Stengiuosi mažinti vartotojiškumą. Visos dovanėlės būna apgalvotos, išieškotos ir reikalingos“, – teigia pašnekovė.
Jų šeimos tradicijos perduotos iš senelių tėvams, iš tėvų – jiems. Važiuoja į bažnyčią padėkoti ir pasimelsti. Visi šeimos nariai susirenka prie šv. Kūčių stalo, ant kurio visada patiekta 12 tradicinių patiekalų. Kalėdos būna kupinos džiaugsmo, kurį dovanoja Jėzaus gimimas, susitikimas su pačiais artimiausiais, simbolinis apsikeitimas dovanėlėmis.
Reda su vyru Vilmantu – trijų atžalų tėvai. Sūnui Gustui jau 19 m., dukrai Medai 16 m., o mažyliui Matui 3 m. Dukra Meda dainuoja ir groja nuo mažens. Baigė Gargždų muzikos mokyklą, fortepijono klasę pas mokytoją Audronę Balsienę. Pirmoji Medos dainavimo mokytoja buvo Rasa Linkienė. Meda nuo pradinių klasių dainavo mokytojos suburtoje ir šiandien sėkmingai gyvuojančioje dainos studijoje „Bangelės“, dalyvavo „Dainų dainelės“ ir kituose konkursuose. „Kai dukra užaugo, norėjo tobulinti vokalo įgūdžius, radau jai tikrą sielos draugę. Išsipildė Medos svajonė ir jau antrus metus mokosi dainavimo pas mokytoją Indrę Juodeikienę Kretingoje. Jos daug kuo labai panašios, jaučia, puikiai supranta viena kitą. Meda labai laiminga mokydamasi ten“, – sakė Reda. Dainuoti Meda pradėjo nuo tada, kai pradėjo kalbėti. Jau 3 m. būdama tirpdydavo širdis savo nuoširdžiomis dainelėmis. Tačiau per šventes Meda namuose nedainuoja, o santūriai pasako: „Pamatysite, kai ateisite į koncertą.“
Agnė ADOMAITĖ
Asm. albumo nuotr.
