Kalėdinės dvasios kaštai
Skaičiuojame likusias dienas iki didžiųjų švenčių – šv. Kalėdų ir Naujųjų metų. Tradiciškai laukimo pradžią simbolizuoja kalėdinių eglių įžiebimo ceremonijos. Vakar ir Gargžduose įžiebta žaliaskarė. Nieko neprikiši: nei kreiva, nei šleiva. Tačiau gražuolė – dirbtinė, elementariai papuošta, surinkta karkaso principu. Standartinė, o kokių priekaištų galime turėti šablonui?
Dirbtinės žaliaskarės įžiebimo ceremonijoje tiesiai iš „Minijos“ kino teatro ekrano su gargždiškiais bendravo animacinių filmų herojai. Į dangų kilo spiečius fejerverkų. Šventė tikriausiai patiko miestiečiams. Na, negalėjo nepatikti už tokią kainą – iš viso beveik 20 tūkst. eurų! Jei visgi prisimintume mūsų mylimus litus, tai ši suma – apie 69 tūkst.! Miesto gimtadieniui skirta buvo kur kas kukliau – tik 5 800 eurų.
Šiemet Gargžduose nuspręsta pirmą kartą išbandyti karkasinę eglę. Tad pirmadienį Savivaldybės aikštėje sumontuota, o vakar įžiebta 12 m dirbtinė eglė, papuošta 12 000 LED lempučių, žaisliukais ir net angelu. Standartiška, prestižiška, bet ne miško gaiva dvelkianti eglė turėtų gargždiškius ir miesto svečius įkvėpti Kalėdų dvasia. Tokios eglės pasirinkimu miesto valdininkai tikriausiai patenkinti. Esą keliama kartelė ir lygiuojamasi į kitus miestus. Tad ir pasilygiuokime. Gerųjų pavyzdžių toli gręžiotis nereikia. Gėriuosi Telšių miesto seniūno Kazio Lečkausko sprendimu. Šių metų Lietuvos kultūros sostinėje iš pradžių taip pat išdygo karkasinė eglutė. Tačiau ją sumeistravus telšiškiai nusivylė: sintetika ir yra sintetika. Tad dirbtinė žaliaskarė buvo sparčiai išmontuota. Tada net 12 miestiečių seniūnui pasiūlė dovanoti Telšiams eglę. Tačiau apžiūrėjus gražiausios visgi nerasta. Paieškos toliau tęsėsi girininkijose. Ir pagaliau miestui išrinkta pati nuostabiausia gyva žaliaskarė.
Pasidžiaugėme telšiškių bendruomeniškumu, išradingumu bei gebėjimu puoselėti lietuviškas tradicijas ir užteks. Grįžkime prie Klaipėdos rajono centro šventinių subtilybių.
Deja, Gargžduose įstabesni ne kūrybinių eksperimentų rezultatai, tačiau jų kaštai. Karkasinė eglutė Savivaldybės biudžetui atsiėjo per 7 tūkst. Eur, šventinių dekoracijų nuoma – apie 8 tūkst. Eur, per kelias minutes į orą paleisti fejerverkai – apie 2 tūkst. Eur, o vakarykštei šventinei programai atseikėta dar 2,9 tūkst. Eur. Tačiau jau girdisi, kad jai išleista daugiau nei 3,5 tūkst. Skirtumą Gargždų kultūros centras tikisi padengti iš lėšų, surinktų už paslaugas.
Jei skaičiuoti, tai skaičiuoti. Kaip minėjau, dirbtinei Gargždų eglutei iš Savivaldybės biudžeto skirta tūkstančiai eurų. Tačiau prisiminkime: pastaruosius 16 metų eglutės atvežimą, papuošimą remdavo miesto bendruomenės dalimi tapusi UAB „Mars Lietuva“. Pernai tam tikslui ji skyrė 7 tūkst. Eur. Naiviai maniau, kad ilgamečiai, solidžią sumą Gargždams skiriantys socialiniai partneriai miesto valdininkų gerbiami, lepinami dėmesiu ir supažindinami su kardinaliais pokyčiais. Tačiau klydau. Rengdama straipsnį apie eglutės įžiebimą, padėkos rėmėjams iš seniūno lūpų taip ir neišgirdau. Susidarė įspūdis, kad apie rėmėjus, santykių su jais palaikymą bei kūrimą priminė tik žurnalistės skambutis.
Apibendrinant ilgą diskusiją su seniūnu, vykusią telefonu, visgi paaiškėjo, kad rėmėjų geranoriškumo tikimasi. Tačiau paradoksas: eglė jau stovi, bet dėl paramos į UAB „Mars Lietuva“ raštiškai šiais metais dar nesikreipta. Jei neprašoma, galbūt papildomų lėšų ir nereikia? Nors nagrinėjant įvairius gyventojų skundus neretai iš Savivaldybės tarnautojų sulaukiu paaiškinimo, esą tam ar anam trūksta finansavimo… Vadinasi, Savivaldybės biudžetas nėra beribis?
Mūsų kalėdinė eglutė – akivaizdus globalizacijos atspindys. Gailu, kad mes neišnaudojame progų atskleisti savo tradicijas, atkreipti dėmesį į artėjantį Valstybės atkūrimo šimtmetį. Kalėdų šventė – puiki proga įgyvendinti tikrai kūrybiškas, o ne standartines idėjas. Už nemažus pinigus gi viską galima padaryti. O kur mūsų pačių iniciatyvumas, kur mūsų bendruomeniškumas? Toks kaip telšiškių!
Kaip bebūtų, Kalėdos apipintos šiluma ir dovanojimo džiaugsmu. Tad pabaigai norėčiau pasidalinti kitokiu pinigų vertę atspindinčiu pasirinkimu. Biblijoje esame raginami gruodį siekti taikos ir ramybės, prisiminti Jėzų Kristų, patirti davimo džiaugsmą. Pastarąjį bent jau aš patyriau prisidėdama prie projekto „Vaikų svajonės“. Jame kiekvienas iš mūsų galime išpildyti bent vieną sudėtingomis socialinėmis sąlygomis gyvenančių vaikų svajonę bei padrąsinti juos tikėti Kalėdų stebuklais. Šiuo metu Klaipėdos rajone įgyvendinta 15 vaikų svajonių, 8 dar laukia savųjų geradarių. Kalėdos nėra tik diena ar tik įvykis, kurį galima švęsti ir greitai pamiršti. Tikiu, kad kiekvieną dieną gyvenimas mums suteikia šimtus progų būti dosniems. Kai tai tampa gyvenimo būdu, mes galime sau ir kitiems sukurti gerumo pasaulį.
