Kalendorinių švenčių tradicijas gaivina bendros iniciatyvos

Daukšaitiškiai, doviliškiai ir Punsko lietuviai kartu puoselėja tautinius papročius

Šiais metais bendruomenė „Daukšaičių pušynėlis“ dalyvavo Klaipėdos rajono savivaldybės Tarptautinių projektų programoje ir pateikė paraišką „Kalendorinės šventės ir jų tradicijos Daukšaičių ir Punsko lietuvių bendruomenėse“. Projekto tikslas – užmegzti glaudžius bendradarbiavimo ryšius su Lenkijos Punsko miesto lietuvių etninės kultūros draugija – buvo sėkmingai įgyvendintas, nes užsimezgusi bendrystė su Punsko lietuviais nuolat auga ir stiprėja.

Birželio mėnesį 40 Punsko lietuvių grupė buvo atvykusi į Daukšaičius, kur susipažino su bendruomenės „Daukšaičių pušynėlis“ renovuotomis patalpomis, bendruomenės narių užimtumu, veikla, Joninių, kalendorinės šventės, šventimo tradicijomis, simboliais, papročiais, dalyvavo Joninių kūrybinių dirbtuvėlių veiklose ir kt.

Liepos 26 d. 42 žmonių grupė judėjo Punsko link. Grupė bendruomenės „Daukšaičių pušynėlis“ aktyvistų, Daukšaičių kaimo kapela „Ritin dobil“ (vadovas Jaroslavas Barabuška) ir Dovilų etninės kultūros centro folklorinis ansamblis „Lažupis“ (vadovė Lilija Kerpienė) atsakingai ruošėsi Oninių šventei. Suprasdami, kaip subtiliai Punsko lietuviai vertina ir skleidžia lietuvybę, norėjosi nepriekaištingai perteikti parengtą programą: lietuvių liaudies dainas, šokius, Dagos šventės tradicijas ir kt.

Oninių šventė vyko Punsko apylinkės Šilainės kaime, gerbiamo Albino Šuščevičiaus turizmo sodyboje „Pas Albiną“. Šventė prasidėjo javapjūtės pradžios įprasminimu: rugių pjovėjai, pasipuošę lininiais apdarais ir tautiniais rūbais, perteikė tautos išmintį apie javapjūtės pradžią, galando dalgius – pjautuvus ir netrukus pasibaigus paruošiamiesiems javapjūtės darbams susirinkusiųjų eisena pajudėjo rugių lauko link. Rugių lauke darbas virte virė: pjovėjai pjovė rugius, paskui rišėjos rišo juos į pėdus, dėliojo į gubas, „uždėjo kepures“, kad nesulytų pribrendusių rugių varpos. Daukšaitiškiai ir doviliškiai, stebėdami punskiečių triūsą, nesitvėrė savo kailyje ir netrukus daukšaitiškių Algio Šliaužio, Viktoro Toleikio, Kęstučio Toleikio ir Prano Lomsargio rankose atsiradę dalgiai skleidė plačias pradalges. Po jų vos suspėjo dirbti rišėjos doviliškė Jadvyga Duotienė, daukšaitiškės Onutė Armonienė, Morta Malinauskienė, Staselė Bočkuvienė ir kitos. Kitos moterys taip pat nenuobodžiavo, jos pynė pabaigtuvių vainiką, kurį ruošėsi įteikti šeimininkui, o šiuo atveju geriausiam pjovėjėliui ir rišėjai.

Po rugių pjūties nubaigtuvių netrukus buvo išrinkti geriausias pjovėjas ir šauniausia rišėja. Punskiečių teigimu, jais tapo daukšaitiškiai Algis Šliaužys ir Onutė Armonienė, jiems ir buvo įteiktas pabaigtuvių vainikas bei suteikta garbė lydėti visą eiseną prie pabaigtuvių vakarienės bei šventinės Oninių programos. Stebėdami šventinę programą visi supratome, kaip atsakingai punskiečiai ruošiasi švęsti kalendorines šventes: organizatoriai gebėjo perteikti esmines javapjūtės darbo eigos ir pabaigtuvių bei Oninių tradicijas. Beje, Onos vardas dabar gana retas, tad tarp mūsų buvo tik trys Onutės. Joms buvo skirtas ypatingas dėmesys. Šventinę programą „Sudagojom Dievo dovanas“ parodė Dovilų etninės kultūros centro folklorinis ansamblis „Lažupis“. Punskiečiai stebėjo doviliškių pasirodymą labai susijaudinę ir susidomėję. Anot „Lažupio“ vadovės Lilijos Kerpienės, Punsko lietuviai ypač daug dėmesio skiria kalendorinėms šventėms organizuoti. Vasarą jie švenčia Jonines, Petrines, Onines ir Žolinę. Kiekviena šių švenčių turi gilias tradicijas, kurias punskiečiai puoselėja ir trokšta perduoti iš kartos į kartą, kad ir ateinančioji karta gerbtų savo protėvių istorinį bei kultūrinį palikimą.

Po doviliškių pasirodymo Daukšaičių kaimo kapelai „Ritin dobil“ užgrojus nuotaikingas melodijas susirinkusieji suskubo pamiklinti kojas šokių aikštelėje. Tarp kapelos muzikinių kūrinių įsiterpusi daukšaitiškė A. Vanagienė akcentavo linelio svarbą, kuris vienija visas tris įstaigas, nes Daukšaičių kaimo kapelos „Ritin dobil“ pavadinimas kilęs iš dainos apie linelį priedainio, punskiečių garsios šventės Žolinės pavadinimas kasmet parenkamas pagal skirtingą šios dainos posmą, o doviliškių programoje linelis taip pat užima svarbią vietą.

Po šventinės Oninių programėlės punskiečiai pakvietė visus prie gausiomis vaišėmis nukrauto stalo. Turizmo sodybos „Pas Albiną“ šeimininkas geranoriškai pasirūpino karštais patiekalais, gausiu užkandžių asortimentu, o Punsko moterys, nuo seno garsėjančios darbštumu ir vaišingumu, ragino mus paskanauti burnoje tirpstančių pačių pagamintų saldumynų.

Po sočios vakarienės, prieš pat vidurnaktį, padėkoję Punsko lietuvių etninės kultūros draugijos nariams, o ypač pirmininkei Aldonai Vaičekauskienei ir Punsko muziejaus muziejininkei-etnologei Nastutei Sidarienei bei turizmo sodybos šeimininkui A. Šuščevičiui už gražų priėmimą ir nuoširdų bendradarbiavimą, skubėjome namo.

Alma VANAGIENĖ

Bendruomenės „Daukšaičių pušynėlis“ pirmininkė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių