Kas autobusu į Veiviržėnus?

Tik jau nesiskųskim, broliai lietuviai, kad liūdnai gyvename! Gyvenam gerai ir linksmai, ypač tie, kas sugalvoja pakeliauti visuomeniniu transportu po Klaipėdos rajoną.

Štai prireikė man iš Klaipėdos nuvažiuoti į Veiviržėnus. Prašom, atsakė visažinis internetas. Pasirinkimas nedidelis, bet vienas reisas darbo dienomis yra! Maršrutas: Klaipėda–Veiviržėnai per Svencelę.
Kadangi Klaipėdos rajono geografiją šiek tiek žinau, šis pasiūlymas mane suintrigavo. Į Veiviržėnus per Svencelę? Ar taip gali būti?
Susiradau šio reiso smulkų grafiką. Pasirodo, ne tik taip gali būti, bet taip ir yra! Labai paprasta: įsėdęs į tą Veiviržėnų autobusą Klaipėdoje, išlipi Priekulėje, palauki, kol jis suvažinės iki marių ir atgal iki Priekulės, tada įsėdi į tą patį autobusą ir ramiai riedi sau iki galo, tai yra, iki Veiviržėnų.
Žinoma, gali Priekulėje niekur nelaipioti ir nešokinėti, o išnaudoti progą daugiau pasaulio pamatyti, tačiau šitaip kelionė kainuos truputį brangiau.
Bet aš radau geresnį variantą. Iš Klaipėdos pasiekti Gargždus gali kada nori, o iš ten, iš Gargždų, nei per anksti, nei per vėlai, o dienos metu yra reisas į Veiviržėnus. Ir net du kartus per savaitę, tiesa, tiktai tuomet, kai moksleiviai mokosi.
Taigi, nelaukdamas moksleiviškų atostogų, artimiausią antradienį su kuprinėle atvykau į Gargždus. Reikėjo dar pusvalandį paslampinėti, bet nieko tokio, laikas bėga greitai.
Išlydėjau autobusiukus į Vėžaičius, į Klaipėdą, į Judrėnus, o manasis, į Veiviržėnus, taip ir nepasirodė. Gal šiandien ne antradienis? Antradienis. Gal internetas mane suklaidino? Bet ir stotyje iškabinti grafikai rodė – reisas į Veiviržėnus turėjo būti!
Pabeldžiau į Gargždų stoties administracijos duris. Laimė, jos nebuvo užrakintos, kambaryje pamačiau administratorę, o ji maloniai man pranešė, kad autobusas į Veiviržėnus ką tik išvažiavo.
Abu pasijuokėm iš mano žiop­lumo. Kaip galėjau nepastebėti tokio stambaus daikto? Netrukus viskas paaiškėjo.
Tas Judrėnų autobusas, kurį mačiau, išvažiavo ne į Judrėnus, bet į Veiviržėnus! Tai iš ryto jis važiavo į Judrėnus, ir maršruto lentelė liko nuo rytinio reiso. Reisas pasikeitė, bet autobusas ir vairuotojas tai – tas pats!
– Kaip jis pakeis lentelę? – užjautė vairuotoją administratorė.
Supratau, kad Gargžduose lentelės su reiso pavadinimais yra prirūdijusios prie autobusų. Vietiniai žino, kad reikia ne užrašus skaityti, bet pasiklausti vairuotojo. Kaip sako liaudis, moki žodį – žinai kelią. O pašaliniai ką? Pašaliniai tegul būna pasiruošę siurprizams bei nuotykiams.
Penktadienį vėl važiuosiu į Veiviržėnus. Beje, po šiuo pasakojimu pasirašau geros nuotaikos, be pykčio ir pretenzijų.

Aleksandras SAKAS