Kas ką?
Karštos vasaros iliuzija išsisklaidė su Rugsėjo pirmosios skambučiu. Vėl praeityje liko atostogų džiaugsmai, o ruduo aštriai žvelgia mums į akis: na, pradėkime galynėtis. Kas ką: dienos trumpės, reikės daugiau elektros, oras vis vės, reikės šildymo, virusai vėl šoks kadrilį, tad reikės pas gydytojus. Ruduo erzina: įveiksite sunkumus?
Ach, tas šelmis ruduo kartu su Vyriausiąja rinkimų komisija iš po skverno išsitraukia dar vieną prievolę: prasideda savivaldos rinkimų kampanija. Raukotės? Juk dar toli, dar tik ateinančių metų kovo mėnesį! Ne, brangieji, neapsirikite: jei jūs snaudžiate, tai nereiškia, kad snaudžia politinės jėgos. Savivaldos rinkimų finišo tiesioji dar tik po pusmečio, tačiau jau dabar vyksta politikų „konsultacijos“ dėl būsimų koalicijų naujos sudėties Taryboje: nesvarbu, kad briedis dar nenušautas, bet dalybos jau vyksta.
Bet kol rinkimų aistros plieskiasi, Vyriausybė dirba savo darbą: viščiukus skaičiuoja rudenį – tad štai ir Vyriausybė susiskaičiavo valstybės pinigus. Finansų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausio–liepos mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 23,2 proc. (1 733,5 mln. eurų) daugiau nei 2021 metais tuo pačiu laikotarpiu, kai didžiąją dalį laikotarpio buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai. Atrodo, puikūs skaičiai, viskas klostosi gerai, tai galime sau ramiausiai miegoti galvas apsikloję! Palyginti su pernai pinigų valstybė gavo daugiau. Vadinasi, logiška, kad ir mums turėtų būti geriau. Tačiau, kaip sakoma, neverk pametęs, nesidžiauk radęs. Mat Finansų ministerija pranešime spaudai paaiškina, iš kur tie padidėjimai. Štai, pavyzdžiui, per 2022 metų sausio–liepos mėnesius mokėtojai, kurie 2020–2021 metais buvo atidėję Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių mokėjimą, grąžino 228,6 mln. eurų COVID nepriemokos. Taigi, biudžetas paaugo dėl atidėtų prievolių. O kai tos prievolės versle sumokamos, kas tada? Kokia tokio verslo ateitis, kai nebelieka buvusių paramų dėl pandemijos, o energetinių resursų kainos šoka iki dangaus?
Štai vienur kitur Gargžduose jau gali pamatyti anksčiau neregėtų skelbimų: plakatuose prie verslo įmonių skelbiama: parduodamas verslas. Aišku, toks procesas vyko ir anksčiau: kažkas kuria verslą, kažkas jį ir parduoda. Tačiau jaudina tai, kad, kaip rodo „Scorify“ duomenys, Lietuvoje bankrutuojančių įmonių skaičius ir toliau stabiliai auga, taip pat kaip ir likviduojamų. Pirmąjį pusmetį Lietuvoje bankrutuojančiomis paskelbtos 594 įmonės, o likviduojama 6 400 įmonių. Tai jau 30 proc. viršija visą praėjusių metų rezultatą – 5 000 likviduotų įmonių.
VMI inicijuotų bankrotų statistika rodo, kad šiemet per pusmetį pradėta beveik dvigubai daugiau bankrotų procedūrų nei pernai tuo pačiu metu (atitinkamai 658 ir 368), tačiau vis dar mažiau nei 2019 m. I pusmetį, kai buvo inicijuoti 883 bankrotai. Ekonomistai neskuba mūsų raminti. Geriau tiesa nei saldūs užliūliavimai. Ekspertai sako, kad matysime didesnį recesijos poveikį Lietuvos verslui, nes antrą pusmetį ekonominė situacija paaštrės, įmonėms išlieka aukštos dujų, elektros ir šildymo kainos. Ruduo ir žiema verslui bus tikrai sudėtinga. Tai reiškia, kad dalis įmonių, kurios turi finansinių problemų, nesugebės sumokėti sąskaitų už energetiką, o galimybės kelti kainas – labai ribotos, nes vartojimas pradėjo mažėti. Tikėtina, kad ir valstybė griežčiau žiūrės į skolininkus ir ragins juos grąžinti skolas. Tačiau dėl energetikos kainų augimo ne visos įmonės sugebės tai padaryti.
Ką gi: palinkėkime vieni kitiems geros kloties, ištvermės ir stiprybės įveikiant rudens sunkumus.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė
