Kovotojas už laisvę sugrįžo po 72 metų
Klebonas kan. J. Paulauskas pašventino kovotojo už laisvę atminimą įamžinusį ženklą – tarsi kapą.
Šeštadienį po Mišių Gargždų bažnyčioje, aukojamų už 70-ąsias tremties metines bei žuvusį kovotoją už Lietuvos laisvę gargždiškį Antaną Stalmoką, buvo iškilmingai atidengta atminimo lenta prie namo, kuriame jis gyveno. Tai inicijavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialas, rajono Savivaldybė skyrė 900 eurų.
Po pamaldų Gargždų bažnyčioje buvę tremtiniai ir kiti gargždiškiai, rajono Savivaldybės vadovai, Tarybos atstovai, kunigai, A. Stalmoko artimieji susirinko prie namo Gargžduose, Kvietinių ir Minijos gatvių sankirtoje, kur gyveno, subrendo laisvės gynėjas. LPKTS Klaipėdos rajono filialo valdybos pirmininkas Jonas Šatkus priminė, jog prieš 70 metų iš Lietuvos buvo ištremta 40 tūkst. gyventojų, o iš Klaipėdos rajono – 800 žmonių. Jis akcentavo, kad minint Lietuvos valstybingumo šimtmetį prisimintas kovotojas už laisvę gargždiškis A. Stalmokas, Gargždų, Endriejavo, Veiviržėnų ir Kulių valsčių partizanų vadas. Jis buvo išduotas, žiauriai kankintas ir sušaudytas. Jo palaikai ilsisi Vilniuje, Tuskulėnų dvaro parko kolumbariume.
Renginio vedėja Verutė Nekrevičiūtė pasidžiaugė, kad šiemet rajono Savivaldybės taryba nusprendė suteikti A. Stalmokui (po mirties) Gargždų miesto garbės piliečio vardą. Idėja pasirūpinti atminimo lenta prie gimtųjų namų sklandė jau Atgimimo pradžioje. Šeštadienį ją atidengė rajono Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas ir J. Šatkus.
Gargždų parapijos klebonas kan. Jonas Paulauskas, pašventinęs A. Stalmoko atminimą įamžinančią lentą, kalbėjo, jog tai tarsi drąsiojo kovotojo kapas, akcentavo, jog labai svarbu prisiminti svarbius istorijos įvykius.
Minėjime dalyvavęs vėžaitiškis Vytautas Gipiškis, surinkęs medžiagą apie A. Stalmoką, pateikė duomenų apie šį gargždiškį, savo gyvenimą paskyrusį siekiui įžiebti laisvės žiburį. Tačiau pačioje jaunystėje, vos sulaukęs 26-erių metų, už Tėvynės išdavimą ir antisovietinę veiklą okupantai nusprendė sušaudyti.
Minėjime dalyvavęs Gargždų senbuvis Edvardas Cirtautas prisiminė tą lemtingą rytą, kai šis kovotojas buvo suimtas. Užsukęs į Stalmokų namus, pas tetą, rado stribus, darančius kratą, tardančius pusbrolį Antaną. „Jis pasitikėjo manimi – paliko savo užrašus, dienoraščius, asmeninius daiktus. Aš juos išsaugojau“, – kalbėjo 90-metis buvęs mokytojas E. Cirtautas.
Sūnėnas Antanas Stalmokas dėkojo, kad įamžintas dėdės, kovojusio už laisvę, atminimas, kad nepamiršti jo žygdarbiai. Žuvusiojo sesuo Aleksandra Bačienė džiaugėsi prasmingomis kalbomis apie brolį. „Prieš 80 metų šiuose namuose buvo labai gera – rinkosi gražiausias jaunimas, svajojęs apie ateitį. Jaunų žmonių širdyse degė meilė Tėvynei. Antanas ją atidavė su kaupu“, – kalbėjo sesuo. Ir palinkėjo, kad dabar jaunimas neužgesintų laisvės aukuro ir budėtų prie jo.
Tautodailinkas Petras Balsys, sukūręs medžio skulptūrą A. Stalmoko atminimui, kuri stovi šio namo kieme, perskaitė D. Kudžmaitės eiles, skirtas tremtiniams.
Meras V. Dačkauskas akcentavo, jog už Lietuvos laisvę kovojo išsilavinę, drąsūs žmonės, tarp kurių ir A. Stalmokas. „Jo nuopelnai Lietuvai nepamiršti“, – kalbėjo jis.
