Kvėitėnėške keravuo papruotius ėr tuo muoka vākus
Esam dėdėle svarbė vėini kėtims, diel tuo esam sīkiu ėr šventies, ir tada, ka liūdam. Vāka māta tėkrus jausmus, vo tai svarbu“, – īsėtėkėnosi dešimtus metus folkluora ansambliou „Kvėitīs“ vaduovaujonti R. Jokubaitītė (pėrma po kaire).
Dešimt mētu – na vėina dėina, kāp Gargždu koltūras cėntra Kvėitėniu koltūras nomūs Vakaru Žemaitėjės liaudies dainas dainiou, šuok, žaid, ratelius ēn soaugosiūju folkluora ansamblis „Kvėitīs“. Vo iš „Kvėitī“ grūda ėr „Kvėitoks“ išdīga. Tėik „Kvėitiou“, tėik „Kvėitokuo“ dvāsė ipūtė vaduovė Regina Jokubaitītė, katra tradicėju ognėi nusluoptė nalēd ėr Šėlotės rajuonė. Tėn ana 32 metus vaduovau Mažuosės Lietovuos folkluora ansambliou „Verdainė“.
Na tik sāva kaimė
„Folkluors na kėikvėinam ėr lietoviou īr soprontams. Sēnas lietōviu dainas, tradicėjės na vėsims artėmas. Žmuogus tor priaugtė, kad anam būtu iduome, kad sovuoktu, kas tas īr“, – sāka R. Jokubaitītė, katra iš prade abejuojosi, a pavīks Kvėitėnius sobortė liaudies tradicėju puoselietuojus. Mažuosės Lietovuos etnėnės kultūras gluobuos tarības vīriausiuojė specialistė patėrtėis toriejė, bet atvažiavose ī naujė aplinka baise sunke būtom bōvė ba pagalbas. Priš bemaž dešimti mētu nauje koltūras darbuotuoje Kvėitėnius padiejė ėr anon prišnekėnosi Janina Dapkienė, katra dabar īr vīriausė „Kvėiti“ narie, ėr seniūnė, ėr bėndruomėnė. Iš prade kelė, paskou dešimtės, vo dabar 18 soaugosiūju ėr 12 vāku kuožna pėrmadėini vākara repetou kaima garbe pasėvadėnė „Kvėitiu“ ėr „Kvėitoku“, o paskou šuok ėr dainiou na tik rajuona švėnties. 2016 ėr 2018 metas dalės abōdoms kolektīvu dalīvāva tarptautėniam festivalie „Parbieg laivielis“ Klaipieduo, 2016 m. – Itālėjės Riminni miestė, 2017 m. – Bolgarėjuo, Varnuo, ėrgi na varnas gaudė. Vo kor da Dainu švėntė Vėlniou 2018 m., respublėkėnis vāku ėr muoksleiviu liaudėis kūrības atlėkieju konkursus „Tramtatulis“? Tik prisėpažinkėt, a matiet jūs anus nuors vėina akė, a gėrdiejuot nuors vėina ausė? Jegu ne, jog pasėkvėisat i svetius, ėr atvažious dounas kēpalu vēžėnis. No kāp kėtep pas gerus kaimīnus važiousi?
Krūvuo geriau
Vėsuokės pruogramas tradicėniems švėntiems kūrosi Regina sāka pajotosi, kad atskėra repetavė „Kvėitīs“ ėr „Kvėitoks“ tor i scēna ētė sīkiu: „Mėslėju, kad bėndrus kolektīvs – pruotings sprėndėms.“ Po teisībe rēk pamėnavuotė, kad tēp ana žīme sunkiau, nes rēk daugiau kontrībės, jok kor vāka – tėn ėr ālasus, bet krūvuo repetoutė ėr pasėruodītė iduomiau. Tou „Kvėitīs“ ėr esos unikalos. Tuokiu šeimu ansambliu Lietovuo īr maža, alė ī „Kvėiti“ ėr iš Gargždu, Viežatiu, Gėrėninku, Leliu anėi važiou na po vėina. Vaduovės šėrdi pradiem ont sparnu kel, kad tai daugiausia jaunas šeimas, dom ėr trim vākas vēdėnas, katrėi nu pat mažėns māta, gėrd tėkrus dalīkus, na kuokės talaluškas. Autėntėškuom konkliem, lumzdeles muokuomis gruotė vāka okatėjamis šnekietė žemaitėška.
„Daugiau kāp meta so vīru Dariu, sūnum Juliu ėr dokrelė Ovėja iš Gėrėninku kaima važėniejamies repetoutė i Kvėitėnius, nes mūsa bėndruomenie nier tuoki kolektīva, kad kartu so vākas galietomem dainioutė ėr šuokti liaudėškus šuokius“, – sākė Orinta Žiaušienė. Nu muoksla pabaiguos profesėnie muokīkluo, kor lonkė mozėkas būrieli, nostalgėjė folkluorou jautės Darius džiaugas, kad „Kvėitie“ priiemė anus kāp savus, kad vėsa šeima tor pruoga ėr tautėnes drabužes pasėpouštė, ėr daug patėrtė, pamatītė. O paokatėjė anus Iluona Tulabienė, katruos ėrgi vėsa šeima prāsmė māta prisėdietė pri tautėni kuostiuma ėr tautėnės savastėis propagavėma ėr puoseliejėma. Priš puora mētu Iluonas ėr Dainiaus šeima bōva ivertinta ož dėdėle atsakinga puožiūri ī tautėni kuostiuma komplektāvėma ėr tāpa Etnėnės koltūras gluobuos tarības ėr Pasauli lietōviu bėndruomenės organizouta konkursa „Tautėnis drabužis mona šeimuos ėr bėndruomenės istuorėjuo“ nugalietuojė.
„Pėrmiau aš atejau i „Kvėiti“, palėkosi vīra so vākas nomie. Paskiau ėr ons prisėjungė. Vo dabar prakōtė ėr vāka so momis kartu“, – apkabėnosis 7 mētu dokrēlė Nōja ėr 9-erių sūnu Māta prisėmėnė Vitālėjė Valaikė, katra perna Gargždu „Kronta“ pagrindėnie muokīkluo kartu so Iluona Tulabienė organizāva etnokultūras festivāli „Mīliu Etno“.
„Dėkte džiaugous, kad ansamblie daug muokītuoju, nes matau rezultata: gaunamas žėnės anėi panauduo muokīkluo“, – šīpsuos „Kvėiti“ vaduovė R. Jokubaitītė.
Ne puonavaliu, o sāva nuoru
Daina, šuokis, bėndros tėkslos, sojungės „Kvėiti“ narius, pradiem gėmėniem anus pavertė.
Čia sotar na tik žemaite, bet ėr dzūkele, o jau 5–6 meta ba „Kvėiti“ nagalīs Mants Valaika galvuo, kad je isėleji ī bėndruomenė, tai ė tampi anuos dalim, no ė kas, kad gėmės kėtam Lietovuos kraštė. Anam pritar ėrgi dzūks Kuosts Žaptuorius, nu 1980 m. gīvenos Kvėitėnius, ėr nu pėrmu dėinu dalīvaujos „Kvėiti“ veikluo. Abodu so Mantu par meilė palėka Dzūkėjė, mat žmuonas žemaitės. Kuosts po šia dėina prisėmėn sāva pėrma keliuonė ī oušvėjė Vevėržėnus, kāp vėsa kieli autuobosė gėrdėjie „noi noi noi noi“. Paklausos, ar apie žemaitius daug anėkduotu žėna, vīra tik nusėjoukė, bet čia vėina muotrėška naištoriejė ėr išdruožė: „Paren žėnts, nusivelk kelnės, ruoda oušviene ožpakāli ėr klaus: „A plauku īr?“ Ta paveiziejė ėr sāka: „Īr.“ „Ta ėr nasakīk, ka plėka sobėnė pas tavi parejau!“ – perspiejė žėnts.
Kam kam, o gargždėškiou Alfuonsou Rauktiou gīventė nanubuode. Pamatės skelbėma „Banguo“, kad Kvėitėnius rēk mozėkonta, šuoka i māšina ėr išdūmė. Nuors vīrs klausuos vėsuokiuos mōzėkas, bet liaudėška ožvės gražiausė esonti. Alfuonsou gaila, kad jaunima šėrdės pri folkluora nalinkst, o kad Kvėitėnius ėr vāka so tievas kartu šuok ė dainiou anam dėkte tink.
„Kvėitie“ Alfuonsus gruo kou tik rēk. Trauk armuonika, akordeuona, banduonėjė, bajāna, muš būgna, grajėj lūpėnė armuonikelė ėr joukas, kad lig smoika ėr gitara dar napriauga, nuors ėr tus nomėi tor. Gabus mozėka ons bōva nu māža. „Mosi gera gruojau, kad ont kiedalės muokīkluo pasėlėposem vėsė pluojė“, – šīpsuos ī barzda Alfuonsus, kažė kumet toriejės net 22 armuonikas. O ka na par seniause sosėmėslėjė išmuoktė gruotė banduonėje, bondė net vuoniuo, kol kaimīns pradiejė bėldintė. „Žmuona ėrgi natėka, tēp išvažiavau ī suodna liorlintė“, – prisėmėnė mozėkonts. Daba žmuona jau sāka, kad grīžtu, alė Alfuonsus nabnuor, nes suodna namė na tik mōzėkas instrumėnta telp, bet ėr filmāvėma ėr portigrapāvėma technika. Jok Alfuonsus iomžėn „Kvėiti“ koncertus švėnties, repeticėjės, vėskon, kas anam atruoda prasminga ėr tor išlėiktamuojė vertė.
Tor ons dar vėina kompānėje, so katra ėrgi mozėkuo ėr koncertou. „Tik spiek važioutė, kor kvėit“, – joukas A. Rauktīs.
Ožrašė istuorėjės
Kuožna mēta folkluora ansamble kvėisdava žmuonis naožmėrštė Ožgavieniu tradicėju, no bet kon šimēta varītė iš kėima, kad žėimuos ni būtė nabōva? Klimata atšėlėms ėr ī koltūras pavelda pasėkiesėna – tēp nuorint nanuorint tradicėjės ims keistėis.
Bet vėsumet īr omžėnu dalīku. Apie anus ėr kvėis galvuotė „Kvėitīs“ Muotinas dėina rėngiamuo pruogramuo. Kon reiškė žemaitiems skara, kėtep koska, gūnė vadėnama, padies sosėvuoktė gargždėškė sertipėkouta audiejė Zita Paulėkienė, katra dėkte daug išmāna apie tautėni kuostiuma. Ana jau sīkio so „Kvėiti“ mergėkiem dārė galvuos apdongāla detālė – rongės.
R. Jokubaitītė tor tėksla iprasmintė ton, kas lietoviou nu omžiu omžėnūju bōva svarbu, kas kielė anuo dvāsė nu kasdėinībe, vargu ėr darbu. Dėdėlis dalīks lietoviuo vėsumet bōva daina. „Jok daina momis ėr laisve sotelkė. Baltėjės kelie sosėkėbė dainiavuom, tik dabar vėins i kėta veizam, o sosėkėbtė ož ronku ėr pasiūboutė nabdrīstam“, – liūdna šīpsuos liaudies tradicėju ėr tievīnės meilės puoselietuojė. Pri Angāruos ōpės trėmtie gėmose Regina tievīnės meilė – na tik gražė žuode.
Sāva gimtėnė ana vadėn Gargždus, kor baigė muokīkla, kor tievielis gīven ėr po šia dėina. Vo gėmė ons Cīroliu kaimė, natuol Kvėitėniu. Cīrole jau išnīkė iš žemielapiu, ale na iš žmuoniu atmintėis. Ton, kon senėje atmėn, R. Jokubaitītės ėr vīriausės „Kvėiti“ naries J. Dapkienės bōva ožrašīta ėr sodieta ī leidėni apie Cīrolius, katron pavasari pristatīs vėsims, kas duomas sāva krašto. O dabar anuos kvėit vėsus, īpač kvėitėnėškius, katrėi nuor geriau pažintė liaudies tradicėjės, atētė pėrmadieni vākara i repeticėjė ir taptė „Kvėiti“ nariu. „Pėrmiausia bovau žiūruovė, atējosi i „Kvėiti“ gimtadėini, o paskiau abodu so vīru atejuov dainiuotė ėr šuoktė“, – drosėn kvėitėnėškius Jūratė Bernuotienė, na sīki ī šventės kvėitosi ėr sāva gėmėnės. „Tik kartu būdams, dainioudams, lingoudams geriausia pajosi folkluora ēsmė“, – sāka „Kvėiti“ vaduovė R. Jokubaitītė.
Laima ŠVEISTRĪTĖ
Aidāna VALAITI nuotrauka
