Legendinių lakūnų skrydis įkvepia naujiems žygdarbiams

Prieš 90 metų S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą – tautiškumą ir pilietiškumą simbolizuojantis faktas. Legendiniai lakūnai skrido blogomis oro sąlygomis, be autopiloto, be parašiutų, bet šis skrydis – antras pagal tikslumą aviacijos istorijoje.

„S. Darius visada siekė aukštų tikslų – laimėti, nugalėti, būti priešakyje ir parodyti pasauliui, kad Lietuva gali prisidėti prie didžiųjų laimėjimų įsisavinant oro erdves“, – kalbėjo muziejininkas Mėčislovas Raštikis.

Svajotojas iš Rubiškės

Lietuvos aviacijos muziejaus padalinio S. Dariaus muziejaus vadovas M. Raštikis dirba nuo 1990 metų, anot jo, gyvena S. Dariaus gimtinės gyvenimą. Muziejininkas gilinasi į legendinio skrydžio istoriją, vis papildo savo žinias naujais faktais apie svajotoją berniuką, gimusį Rubiškės kaime, čia praleidusį dešimtmetį, o vėliau prisidėjusį prie modernaus pasaulio kūrimo ir išgarsinusį Lietuvą.

„Šiemet iškilmingai minime savo tautos didvyrių, kurie XX amžiuje prisidėjo prie aeronautikos ir ryšių istorijos vystymosi, žygdarbio sukaktį. Aviacija ir kosmosas – aeronautikos sudedamosios dalys. S. Darius ir S. Girėnas buvo pirmieji lakūnai, iš Amerikos į Europą pargabenę pašto siuntą. Jie prisidėjo keičiant gyvenimą iš esmės. XX amžius – žmogaus atsiplėšimo nuo žemės amžius, išėjimas į platesnį pasaulį. Dabar nestebina šimtai skrydžių per Atlantą, nenutrūkstamas mobiliojo telefono ryšys“, – dėstė M. Raštikis.

Jis pradėjo dirbti šio muziejaus vadovu, kai S. Dariaus tėviškės sodyba buvo tik atstatoma, o 1991 m. įrengta laikina ekspozicija, tik už poros metų baigus atstatyti gyvenamąjį namą, atsirado pilna ekspozicija. Beje, S. Dariaus gimtasis Rubiškių kaimas pervadintas Dariaus kaimu po pirmųjų legendinio skrydžio per Atlantą metinių, 1934 m. gyventojai iš inercijos jį perkrikštijo Dariškėmis.

„S. Darius – spalvinga, įvairiapusė asmenybė: jis ne tik lakūnas, pasiekęs aukštų rezultatų, bet ir valstybės kūrėjas, visuomenės veikėjas, – kalbėjo muziejininkas. – Didžiulis jo indėlis Lietuvos sporto šakų vystymuisi: į savo šalį atvežė krepšinį, futbolą, boksą ir šiuos žaidimus čia propagavo. S. Darius laikomas vienu iš sporto pradininkų Lietuvoje. Jo iniciatyva pradėtas statyti stadionas Kaune. Daug pastangų įdėjo, kol gavo žemės sklypą, kol suprojektavo. Kalbama, jog valstybė jam tebėra skolinga, nes pritrūkus lėšų statybai, jis davė pinigų.“

Užbūrė aviacija

S. Darius nuo vaikystės pavydėjo paukščiams, kad šie gali lakioti, o žmogus – ne. „Aviacija jam buvusi saviraiškos priemonė, naujovė pasaulio pažangos vystymesi. 1927 m. jis buvo 84-as žmogusAmerikoje, gavęs aukščiausią civilinės aviacijos piloto licenziją, – atskleidė M. Raštikis. – Jis visada siekė aukštų tikslų – laimėti, nugalėti, norėjo būti priešakyje ir parodyti pasauliui, kad Lietuva gali prisidėti prie didžiųjų laimėjimų įsisavinant oro erdves, aviacijos naujoves.“

Dešimtmetį Steponą mama su patėviu (tėvas mirė, kai berniukui buvo 8 m.) išsivežė į Ameriką. „Eidamas 14-us metus, jis pirmą kartą pamatė skrendantį lėktuvą, kuris padarė didžiulį įspūdį. S. Darius praleido daug laiko pas brolius Raitus, kurie sukonstravo pirmąjį skraidantį aparatą ir jį pavadino lėktuvu. Šis į orą pakilo 1903 m., – dėstė M. Raštikis. – S. Darius išėjo į Amerikos kariuomenę savanoriu, svajodamas apie aviaciją, tačiau pateko į ryšininkų dalinį. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare kaip Amerikos kariškis, o po demobilizacijos įstojo į Čikagos universitetą, bet sužinojęs, kad Lietuvoje paskelbta Nepriklausomybė, 1920 m. metė mokslus ir grįžo į savo šalį. Čia savo gyvenimą paskyrė antrai motinai – Lietuvai. S. Darius įstojo į aviacijos mokyklą.“

Tėvynėje jis įsijungė į visuomeninę veiklą, sukūrė šeimą, susilaukė dukros.

S. Darius buvo aktyvus Klaipėdos krašto sukilimo organizatorius ir dalyvis. Jis buvo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto savanoris – vaikščiojo po Klaipėdos krašto kaimus aiškindamas gyventojams apie padėtį ir ragino sukilti. Sukilimo metu S. Darius vadavo Šilutę, o vėliau – Klaipėdą, buvo aktyvus derybininkas su vokiečiais ir prancūzais, nes mokėjo šias kalbas, turėjo politinę įžvalgą.

Visų tikslų neįgyvendino

„1927 m. S. Darius išvyko į Ameriką aplankyti savo giminaičių, – kalbėjo muziejininkas. – Jis įsteigė aviacijos kompaniją, kuri skraidino krovinius, keleivius, bet investicijos nuėjo perniek. Daug nesėkmių patyręs, įsidarbino samdomu lakūnu ir skraidino pašto siuntas. Čia dirbdamas įgijo daug patirties – teko leistis nežinomuose oro uostuose esant blogam matomumui ir panašiai. Tai pravertė ir skrendant per Atlanto vandenyną.“

S. Darius ir S. Girėnas įsigijo seną naudotą lėktuvą „Bellanca“, kurį pritaikė skrydžiui per Atlanto vandenyną ir pavadino „Litunica“. „Tuomet pasaulyje buvo lenktyniaujama, kas toliau nuskris lėktuvu vienu pakilimu, nenusileidęs, – akcentavo M. Raštikis. – „Bellanca“ pasirinko gal būt dėl to, kad S. Darius, dirbdamas aviacijos kompanijoje, daug skraidė šiais lėktuvais ir buvo gerai įvaldęs, puikiai žinojo jų savybes. Jų buvo pagaminta 30, dabar pasaulyje yra dvi „Bellancos“ – vieną iš jų Kanadoje įsigijo R. Paksas. Jis turėtų sekmadienį atskristi į šventinį minėjimą S. Dariaus gimtinėje.“

1933 m. liepos 15 d. S. Darius ir S. Girėnas pakilo skrydžiui, o 17 d. žuvo neįgyvendinę savo aviacinio tikslo pasiekti pasaulio tolimų skrydžių rekordą. Nepasiekė Kauno, kur planavo sujungti Ameriką su Lietuva. „Lituanica“ nukrito tuometinės Vokietijos teritorijoje, girioje netoli Soldino. Po Antrojo pasaulinio karo ši teritorija buvo perduota Lenkijai. Po žūties toje vietoje buvo pastatytas paminklas – dvigubas kryžius. Kasmet ten rengiami skrydžio minėjimai.

„S. Darius savo dienoraštyje buvo užsiminęs apie svajonę: sėkmingai įveikus skrydį per Atlantą organizuoti Vilniaus krašto išvadavimą ir jį prijungti prie Lietuvos. Jis taip pat svajojo apskristi lėktuvu aplink pasaulį. Bet vargu, ar tai būtų įgyvendinęs, nes 1932–1933 metais stipriai sirgo ir medikai abejojo dėl skrydžio per Atlantą“, – kalbėjo M. Raštikis.

Į S. Dariaus gimtinę muziejų galima ne tik atvažiuoti, bet ir atskristi. Čia įrengtas skrydžių laukas, kuriame gali kilti ir leistis ultralengvieji orlaiviai, parasparniai, skraidyklės. Jis veikia nuo pavasario iki rudens. „Tie, kurie prijaučia aviacijai arba patys skraido, į mūsų muziejų atskrenda lėktuvėliu. Per metus sulaukiame apie 20 tokių lankytojų“, – atskleidė muziejininkas.

M. Raštikis pastebėjo, jog „Lituanicos“ metais lankytojų nepadaugėjo, bet pagausėjo moksleivių ekskursijų. „Laukiame Kultūros ministerijos mūsų muziejaus renovacijai pažadėtų lėšų. Žadėjo skirti šiemet, bet atidėjo 2024 metams. Tikimės greičiau sulaukti, nes būtina atnaujinti S. Dariaus gimtinės sodybą“, – sakė M. Raštikis.

Virginija LAPIENĖ

Autorės nuotr.