Lietuva – neatrastas lobis keliautojams

Knygų apie Lietuvą autorius V. Kandrotas kelionėmis mėgaujasi ir įdomiausius šalies kampelius atranda drauge su savo šeima.

Šiais laikais labai populiaru žvalgytis pigių skrydžių, o juos atradus kuo greičiau susikrauti lagaminus ir pasiruošti įspūdžiams tolimiausiuose kampeliuose. Tačiau ar pakankamai pažįstame gimtąjį kraštą? O galbūt į klausimą „kas ta Lietuva?“ tegalime atsakyti, jog tai šalis prie Baltijos jūros ir kad labai mylime krepšinį? Leidyklos „Terra Publica“ fotografas, keliautojas, knygų „Lietuvos dvarai ir pilys“, „Iškylos Lietuvoje. Kelionės ir receptai“, „Po Lietuvą su šeima“, „Įdomiausios kelionės po Lietuvą“, „Įdomiausios kelionės po Lietuvą aktyviai“, „Lietuva. 100 vietų, kurias turite pamatyti“ ir kt. autorius Vytautas Kandrotas „Bangai“ atvėrė Lietuvą tokią, kuria drąsiai galime didžiuotis.

Trūksta žinių

– Kelionės ir jų akimirkų įamžinimas fotografijose Jums tapo ne tik pomėgiu, bet ir gyvenimo būdu. Kaip viskas prasidėjo? Kur jau teko pabuvoti?

– Keliauti mėgau nuo vaikystės. Tėčio darbas buvo susijęs su komandiruotėmis po Lietuvą ir kaimynines respublikas. Tad jis dažnai, kai tik leisdavo aplinkybės, pasiimdavo ir mane. Pamenu, visą kelią išstovėdavau jo sunkvežimyje prisiplojęs prie priekinio stiklo, kad matyčiau, kaip keičiasi vaizdai aplinkui. O fotografija užsikrėčiau nuo vyresniojo brolio – jis nuo mažens bėgiojo su fotoaparatu.

Profesionaliai į kelionių fotografiją pradėjau žiūrėti 2004–2005 metais, jau dirbdamas leidykloje „Terra Publica“. Pamatėme, kad skaitytojams trūksta pažintinių knygų apie Lietuvą. Per tuos 12 metų esu išmaišęs visą šalį. Džiaugiuosi, kad galėjau įamžinti, kaip keičiasi Lietuvos veidas.

– Kas paskatino sukurti kelionių vadovus lietuviams, o ne užsienio svečiams? Jūsų nuomone, lietuviai pakankamai žino apie savo kraštą ir lankytinas vietas?

– Neabejotinai lietuviams trūksta žinių apie gimtąjį kraštą. Iki pat 2008-ųjų metų ekonominės krizės vietinis turizmas buvo laikomas netgi antrarūšiu. Dažnas lietuvis daug garsiau girdavosi aplankytais Turkijos, Egipto ar Kretos kurortais nei pamėgtais savo šalies kampeliais. 2009–2015 metais svarstyklės pamažu persisvėrė į kitą pusę. Pirmiausia, nepaisant krizės, buvo mestos didžiulės investicijos gamtos, paveldo objektams, lankytinos vietovės pritaikytos turizmo reikmėms. Rekonstruotos Lietuvos pilys ir žinomiausi dvarai. Muziejai pakeitė pasenusias ekspozicijas interaktyviomis. Bendruomenės, amatų centrai parengia įdomias ekskursijas, vykdo edukacijas. O paskutiniai metai tapo saugomų Lietuvos teritorijų triumfu. Nacionaliniuose ir regio­niniuose parkuose įsteigti lankytojų centrai – modernūs gamtos muziejai; pastatyti pažintiniai takai, apžvalgos bokšteliai, o tikrą sprogimą sukėlė Lajų tako atidarymas Anykščių šilelyje.

Taigi, jei kuriame nors Lietuvos kampelyje buvote prieš 10 metų, tai žinokite, kad Jūsų įspūdžiai apie tą vietovę beviltiškai paseno, ir kviečiu jus apsilankyti ten dabar (šypsosi – aut. past.).

Turistus žavi emocija ir asmeninės patirtys

– Kaip derėtų Lietuvą pristatyti užsieniečiams?

– Nereiktų bijoti papasakoti apie tai, kas Jums patiems patinka, kur mėgstate praleisti savaitgalį, kokias paslaugas renkatės. Turime jaukią ir svetingą sostinę – daugelis mūsų šalies svečių lieka susižavėję Vilniumi.

Urbanizuotų šalių gyventojams įspūdį palieka Lietuvos gamta. Nepaprastai gražūs visi keturi metų laikai. Net žiema – pačiam teko matyti italus, krykščiančius ant ežero ledo aplink Trakų pilį. Absoliuti dauguma žmonių domisi nacionaline šalies virtuve. Kalbėkite su jais apie maistą, kulinarines tradicijas, tik žinoma, ne vien apie cepelinus. Užsieniečiai godžiai klausosi asmeninių patirčių, juos įtraukia emocijos.

O kad patiems nereiktų sukti galvos, kaip pristatyti šalį, esame išleidę kelionių vadovą anglų kalba „Lithuania Travel Guide“. Jame pateikti 25 maršrutai po visą šalį, aplankant pačius įspūdingiausius urbanistikos, architektūros, gamtos, istorijos, paveldo objektus.

– Ką būtina žinoti keliaujant po Lietuvą? Ką labiausiai rekomenduotumėte pamatyti?

– Keliauti po gimtąją šalį lengviausia – nėra kalbos, kultūros, piniginių ir kitų barjerų. Tiesiog keliaukite ten, kur labiausiai tuo metu norite. Žinoma, jei vis neištrūkstate iš gimtojo rajono ir mažai keliavę po „žemyninę“ Lietuvą, tai, be abejo, aplankykite gražiausias šalies vietoves – Vilniaus senamiestį, Trakus, Anykščius, pravažiuokite Rojaus keliu nuo Jurbarko iki Kauno.

Atrado 300 maršrutų šeimoms

– Kuris gimtinės kampelis Jums pačiam mieliausias?

– Žinoma, kad tėviškė ir jos apylinkės. Mano giminės šaknys – aplink Jiezną, Prienų rajone. Labai gražios vietos – pats Jiezno miestelis, netoliese Verknės upė, Birštonas, Aukštadvaris. Daug ežerų, kalvelių, klonių…

O kalbant apie likusią Lietuvos dalį, galima sakyti, jau esu šiek tiek „sugadintas“ įspūdžių, todėl sunku išskirti vieną vietovę – kiekviena jų savaip graži. Paminėčiau gal tik pasienio miestelius: Vištytis, Dieveniškės, Žagarė, Žeimelis, Rusnė, Ventės ragas. Man jie primena pasaulio kraštą: atvažiuoji, išlipi – ir rodos, net sulėtėja laikas.

– Kokį maršrutą Lietuvoje rekomenduotumėte šeimai?

– Priklauso nuo šeimos sudėties – ar keliaus visos trys kartos, ar šeima su mažais vaikais. Svarbiausia tokiose kelionėse – mažesnis krūvis, nesudėtingos trasos ir daugiau laisvo laiko, kurį galima skirti tiesiog būnant visiems kartu. Reikia rasti laiko pažaisti slėpynes seno dvaro parke ar surengti iškylą poilsiavietėje ant ežero kranto. Jei keliaujate su vaikais, pasirinkite lankyti tas vietas, kuriose įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, interaktyvios ekspozicijos, veikia edukacijos. Pats Lietuvoje esu atradęs 300 šeimai palankių vietų – objektų, muziejų, pramogų ir maitinimo įstaigų. Tikiu, kad dabar jų dar daugiau.

Klaipėdos rajone pasigenda išskirtinių objektų

– Kuo Jūsų akimis išsiskiria Klaipėdos rajonas? Kokios vietovės turėtų sužavėti turistus?

– Klaipėdos rajonas, kaip ir kitos aplink didmiesčius esančios teritorijos, šiek tiek nukenčia. Mat turistų dėmesį ir srautus sutraukia patys miestai. Tačiau visuomet rekomenduoju aplankyti Pajūrio regioninį parką: Karklę, Plazės ežerą, Olando Kepurę. Šios vietovės tikrai sužavi. Esu įsitikinęs, kad Klaipėdos rajonui trūksta išskirtinių objektų, tokių kaip Dinozaurų parkas Radailiuose. Tuomet žmonės neabejotinai išsuktų iš greitkelio arba specialiai atvažiuotų iš Klaipėdos, Palangos. Užtat apversto namo niekur daugiau Lietuvoje nėra!

Aistė NOREIKAITĖ

V. KANDROTO asmeninio archyvo nuotr.