Lietuvių liaudies žaidimai – nepelnytai pamirštas lobynas

Šokinėjimas su maišais reikalauja susikaupimo ir koncentracijos.

Grįžti į tuos laikus, kai užuot kiurksoję prie kompiuterių ar televizorių ekranų vaikai su tėvais linksmindavosi gamtoje ir sugalvodavo pačių įvairiausių žaidimų – tokia pramoga buvo pasiūlyta rajono gyventojams, neseniai dalyvavusiems Dauparų–Kvietinių seniūnijos tradicinių lietuvių liaudies žaidimų čempionate.

Žadina kūrybinę laisvę

Kvietiniškiai pripažįsta, kad liaudies kultūra į jų kaimą plūstelėjo, kai čia pradėjo dirbti Regina Jokubaitytė. Ji vadovauja vaikų folkloro ansambliui „Kvėitoks“ ir suaugusiųjų folkloro ansambliui „Kvėitys“. R. Jokubaitytė viliasi, kad viešose erdvėse pristatyti tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai vėliau prigis kiekviename kieme ir įneš džiaugsmo į kasdienį žmonių gyvenimą.

„Ant žirgų“ (šuoliavimą apsižergus lazdą), šokinėjimą maišuose, ripkos (ritinio) varymą su lazda, ėjimą slidėmis, bėgimą su kanopomis – pačius įvairiausius lietuvių liaudies žaidimus pristatė Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro renginių organizatorius, kapelos „Martvežiai“ vadovas Jonas Kavaliauskas. „Nuo mažens domėjausi liaudies žaidimais. Virvės, pagaliai žadindavo fantaziją ir prisigalvodavau įvairiausių linksmybių. Pats susikurdavau žaidimų aikšteles. Paprasti liaudies žaidimai skatina kūrybinę laisvę, gebėjimą atsiskleisti. Be to, tai prisilietimas prie gamtos, juk čiupinėji, žaidi su pagaliukais ar akmenukais ir savotiškai medituoji, atsigauni“, – įsitikinęs pašnekovas. Dabar jo mėgstamiausias liaudies žaidimas – ėjimas kojūkais: „Tačiau taip įgudau, kad sunkinu užduotį ir jau šuoliuoju su vienu kojūku. Taip pat labai patinka perlindimo per lanką rungtis. Lankas – iš lenkto medžio, pakinktų komplekto dalis, sujungianti ienas su pavalkiais. Reikia padėti lanką ant žemės ir per jį perlįsti.“

Pritaikė šeimų šventėse

Dauparų–Kvietinių čempionate susirungė keturios komandos: Gargždų, Smilgynų, Dauparų ir Kvietinių. Kad žmonės yra išalkę lietuvių liaudies žaidimų, liudijo dalyvių entuziazmas. Šokinėjusieji su maišais, ėjusieji su slidėmis ir kliuvo, ir griuvo, tačiau vis tiek šypsenos nepametė. Priešingai – pasisėmė gerų emocijų su kaupu.

Dauparuose gyvenantis Mindaugas Srėbalius džiaugėsi tokia atrakcija ir į čempionatą atvažiavo su šeima bei būriu draugų. „Mūsų kompanija labai smagi, tai ir dalyvaujame, kur galime. Jei būčiau vienas, gal ir kuklinčiausi. O dabar smagu. Nežinau, kodėl kitiems neįdomūs mūsų liaudies žaidimai. Nejaugi geriau prie stalo sėdėti?“ – svarstė aktyviam poilsiui pirmenybę teikiantis Mindaugas.

Čempionato iniciatoriai kvietiniškiai Lineta ir Robertas Kėdžiai akcentavo viską darantys dėl savęs ir kitų bendraminčių: „Nebesitikime, kad sueis begalė žmonių: kam neįdomu, tas niekada neras laiko. Darome tai, kas mums malonu. O jei dar kažkam patinka, tai visada kviečiame. Mes išmoktus lietuvių liaudies žaidimus jau pritaikėme ir savo šeimos šventėse. Puikiai tinka ir per vestuves, ir per vaikų gimtadienius. Sužavėti lieka tiek mūsų tautiečiai, tiek užsieniečiai.“

Įdomu

• Surengtas Dauparų–Kvietinių seniūnijos tradicinių lietuvių liaudies žaidimų čempionatas įgyvendintas pagal Kvietinių bendruomenės centro parašytą projektą (autorė L. Kėdienė), kurį finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė ir skyrė 500 Eur. Čempionatas yra tik viena iš numatytų veiklų. „Vakar pas mus svečiavosi tautodailininkė Zita Paulikienė ir mokė daryti ranges – tai yra iš kaspinų surangytus moterų galvos papuošalus, vadinamąsias karūnėles. O rudenį dar turėsime folkloro šventę“, – informavo folkloro kolektyvų vadovė R. Jokubaitytė.