Lietuvių liaudies žaidimai – nepelnytai pamirštas lobynas

Šokinėjimas su maišais reikalauja susikaupimo ir koncentracijos.

Estafetė „Ripkos varymas su lazda“. Pirmasis žaidėjas, pasiėmęs lazdą, varo ripką pažymėtos teritorijos link. Įveikęs atstumą grįžta ir ripką atiduoda kitam dalyviui, o pats eina į eilės galą. Estafetė laimėta, kai ripka atsiduria eilės priekyje, pirmojo žaidėjo rankose.

Į Kvietinius dėl čia puoselėjamos etninės kultūros grįžta net tie, kurie išsikraustė. „Kai gyvenome Kvietiniuose, pradėjome lankyti folkloro ansamblį „Kvėitys“. Tikslas buvo gaivinti etnokultūrinį gyvenimą visoje bendruomenėje. Dabar, nors įsikūrėme Gargžduose, vis tiek lankome šį kolektyvą. Jau treti metai. Kartu su vyru Dainiumi, vaikais Milda, Vaiva ir Joriu dalyvaujame lietuvių liaudies žaidimų čempionatuose. Jau teko būti ir Slengiuose tokio pobūdžio žaidynėse. Sūnui Joriui labiausiai patinka žaidimas „Motociklas“, kai vienas bėga priekyje, kitas – iš paskos, o trečias užšoka ant viršaus. Labai komandinis darbas, daug ko išmokantis“, – įsitikinusi Ilona Tulabienė.Grįžti į tuos laikus, kai užuot kiurksoję prie kompiuterių ar televizorių ekranų vaikai su tėvais linksmindavosi gamtoje ir sugalvodavo pačių įvairiausių žaidimų – tokia pramoga buvo pasiūlyta rajono gyventojams, neseniai dalyvavusiems Dauparų–Kvietinių seniūnijos tradicinių lietuvių liaudies žaidimų čempionate.

Žadina kūrybinę laisvę

Kvietiniškiai pripažįsta, kad liaudies kultūra į jų kaimą plūstelėjo, kai čia pradėjo dirbti Regina Jokubaitytė. Ji vadovauja vaikų folkloro ansambliui „Kvėitoks“ ir suaugusiųjų folkloro ansambliui „Kvėitys“. R. Jokubaitytė viliasi, kad viešose erdvėse pristatyti tradiciniai lietuvių liaudies žaidimai vėliau prigis kiekviename kieme ir įneš džiaugsmo į kasdienį žmonių gyvenimą.

„Ant žirgų“ (šuoliavimą apsižergus lazdą), šokinėjimą maišuose, ripkos (ritinio) varymą su lazda, ėjimą slidėmis, bėgimą su kanopomis – pačius įvairiausius lietuvių liaudies žaidimus Lietuvių liaudies žaidimų čempionato iniciatoriai, folkloro ansamblio „Kvėitys“ nariai Lineta ir Robertas Kėdžiai pastebėjo, kad šiuolaikiniai žmonės dažnai net švenčių nebemoka švęsti, visą laiką prasėdi už stalo, o po to net neturi ką prisiminti. Tad reikėtų atsigręžti į folklorą, kuriame daug išminties: sudėtas visas žmogaus gyvenimas nuo gimimo iki mirties, išlydėjimo. „Jei gyventume pagal liaudies filosofiją, greit užčiuoptumėme gelmę, atsikratytume kasdienių stresų, kitomis akimis pažvelgtume į pasaulį ir mums nebereikėtų materialinių vertybių gausos“, – įsitikinę kvietiniškiai.pristatė Slengių mokyklos-daugiafunkcio centro renginių organizatorius, kapelos „Martvežiai“ vadovas Jonas Kavaliauskas. „Nuo mažens domėjausi liaudies žaidimais. Virvės, pagaliai žadindavo fantaziją ir prisigalvodavau įvairiausių linksmybių. Pats susikurdavau žaidimų aikšteles. Paprasti liaudies žaidimai skatina kūrybinę laisvę, gebėjimą atsiskleisti. Be to, tai prisilietimas prie gamtos, juk čiupinėji, žaidi su pagaliukais ar akmenukais ir savotiškai medituoji, atsigauni“, – įsitikinęs pašnekovas. Dabar jo mėgstamiausias liaudies žaidimas – ėjimas kojūkais: „Tačiau taip įgudau, kad sunkinu užduotį ir jau šuoliuoju su vienu kojūku. Taip pat labai patinka perlindimo per lanką rungtis. Lankas – iš lenkto medžio, pakinktų komplekto dalis, sujungianti ienas su pavalkiais. Reikia padėti lanką ant žemės ir per jį perlįsti.“

Pritaikė šeimų šventėse

Dauparų–Kvietinių čempionate susirungė keturios komandos: Gargždų, Smilgynų, Dauparų ir Kvietinių. Kad žmonės yra išalkę lietuvių liaudies žaidimų, liudijo dalyvių entuziazmas. Šokinėjusieji su maišais, ėjusieji su slidėmis ir kliuvo, ir griuvo, tačiau vis tiek šypsenos nepametė. Priešingai – pasisėmė gerų emocijų su kaupu.

Dauparuose gyvenantis Mindaugas Srėbalius džiaugėsi tokia atrakcija ir į čempionatą a„Tai ne pirmas kartas, kai pristatome liaudies žaidimus. Per Atvelykį taip pat buvome susibūrę. Reikia tik atsigręžti į praeitį ir pasisemti žinių, išradingumo iš mūsų senolių lobyno. Anuomet jaunimas pasiimdavo lazdą, apsižergdavo ir įsivaizduodavo, kad žirgu joja, būdavo smagu“, – nostalgiškai kalbėjo folkloro puoselėtoja R. Jokubaitytė.tvažiavo su šeima bei būriu draugų. „Mūsų kompanija labai smagi, tai ir dalyvaujame, kur galime. Jei būčiau vienas, gal ir kuklinčiausi. O dabar smagu. Nežinau, kodėl kitiems neįdomūs mūsų liaudies žaidimai. Nejaugi geriau prie stalo sėdėti?“ – svarstė aktyviam poilsiui pirmenybę teikiantis Mindaugas.

Čempionato iniciatoriai kvietiniškiai Lineta ir Robertas Kėdžiai akcentavo viską darantys dėl savęs ir kitų bendraminčių: „Nebesitikime, kad sueis begalė žmonių: kam neįdomu, tas niekada neras laiko. Darome tai, kas mums malonu. O jei dar kažkam patinka, tai visada kviečiame. Mes išmoktus lietuvių liaudies žaidimus jau pritaikėme ir savo šeimos šventėse. Puikiai tinka ir per vestuves, ir per vaikų gimtadienius. Sužavėti lieka tiek mūsų tautiečiai, tiek užsieniečiai.“


Įdomu

  • Surengtas Dauparų–Kvietinių seniūnijos tradicinių lietuvių liaudies žaidimų čempionatas įgyvendintas pagal Kvietinių bendruomenės centro parašytą projektą (autorė L. Kėdienė), kurį finansavo Klaipėdos rajono savivaldybė ir skyrė 500 Eur. Čempionatas yra tik viena iš numatytų veiklų. „Vakar pas mus svečiavosi tautodailininkė Zita Paulikienė ir mokė daryti ranges – tai yra iš kaspinų surangytus moterų galvos papuošalus, vadinamąsias karūnėles. O rudenį dar turėsime folkloro šventę“, – informavo folkloro kolektyvų vadovė R. Jokubaitytė.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content