Moteris gyvenvietėje augino vilko ir šuns hibridą

„Vilkai paprastai subręsta antraisiais trečiaisiais gyvenimo metais. Tada jų charakteryje pradeda reikštis daugiau „laukinių“ savybių. Vilko ir šuns hibridas yra tuo labiau nenuspėjamas, kuo didesnė jame yra vilko dalis. Kai kuriose Amerikos valstijose auginti vilkų ir šunų hibridus (vadinamus „wolfdogs“) yra legalu, tačiau taip pat jau yra įsteigta daugybė jiems skirtų prieglaudų. Kodėl jose atsiduria tiek daug šių gyvūnų? Labai dažnai žmonės atsisako hibridų, kai susiduria su įvairiomis jų elgesio problemomis: nenuspėjama agresija, per daug grubiais žaidimais ir destruktyviu elgesiu, vis pasikartojančiais bandymais pabėgti. Problemos kyla dėl to, kad žmonės su jais bando elgtis kaip su naminiais šunimis, o ne kaip su laukinę prigimtį turinčiais gyvūnais“, – komentuoja organizacijos „Atgal į gamtą – Pagalba laukiniams gyvūnams“ vadovė V. Neliubina.

Prieš dvejus metus Silva Budrė priėmė auginti šuniuką, kurį nepažįstamas vyras rado pamiškėje ir pasiūlė jai priglausti. Gyvūną ji augino kaip šunį, voljere prie namų. Tačiau jam užaugus abejonių neliko – augintinis atrodo kaip vilkas. Moteris kreipėsi į įvairias organizacijas ieškodama, kam galėtų skubiai gyvūną perduoti. Taip Luna pateko į gyvūnų prieglaudą „Laukinė Lesė“.

Kaimynai jautė pavojų

Pranešus Aplinkos apsaugos departamentui apie tai, kad Silvos laikomas gyvūnas tikriausiai yra vilko patelė, jai buvo atliktas DNR tyrimas. Jis parodė, kad Luna yra pirmos kartos vilko ir šuns hibridas (vienas iš jos tėvų buvo vilkas, o kitas – šuo).

Ar tai sutapimas, kad pusiau vilkas buvo rastas pamiškėje, netoli gyvenvietės?

Dabar moteris pakeitė savo nuomonę ir nori vilko mišrūnę Luną susigrąžinti bei ją globoti. Vilkų hibridai iki ketvirtos kartos visoje Europoje yra vertinami kaip laukiniai gyvūnai, auginti tokius žvėris namuose neleidžia ir Lietuvos įstatymai. Tačiau moteris jaučiasi prisirišusi prie gyvūno ir teigia, jog jai nerūpi, kad tai ne naminis šuo, o laukinio vilko ir šuns mišrūnas.

Buvusi šeimininkė sako, kad gyvūnu rūpinosi tinkamai, tačiau kaimynas (vardas ir pavardė žinomi, bet žmogus panoro likti anonimiškas) pasakoja, kad Luna dažnai pabėgdavo. Dėl to buvo uždaryta į voljerą, o vieną kartą užpuolė kaimynę ir jos šuniuką. Būtent po šio įvykio Silva ir kreipėsi į organizacijas „Atgal į gamtą – Pagalba laukiniams gyvūnams“, „Laukinę Lesę“ ir kt., prašydama surasti gyvūnui naujus namus. Kaimynas pasakoja, kad mišrūnė gaudavo mažai maisto, buvo labai sulysusi, narve draskydavosi, naktimis kaukdavo, aptvaras buvo retai valomas.

Dvi prigimtys – nestabilu

„Vilko elgesys yra daug labiau nenuspėjamas nei šuns. Kai viename gyvūne yra „sutalpinamos“ dvi prigimtys – šuniškoji ir vilkiškoji, gauname labai nestabilų gyvūną. Dėl to daugelyje šalių tokių gyvūnų veisimas ir laikymas yra kontraversiškas ar apskritai uždraustas“, – pasakoja „Atgal į gamtą – Pagalba laukiniams gyvūnams“ vadovė Viktorija Neliubina.

Visgi kaip turėtų būti elgiamasi su jaunąja vilke ir kokiomis sąlygomis ji turėtų būti laikoma? Lietuvoje tiek grynakraujus vilkus, tiek vilkų mišrūnus nelaisvėje legaliai gali laikyti tik zoologijos sodai ir mokslo įstaigos, kurios turi tam išduotus leidimus. Tačiau šios įstaigos nepanoro priimti Lunos. Aplinkos apsaugos departamentas pasiūlė tris sprendimus. Vienas iš jų – Luną išgabenti į laukinių gyvūnų rezervatą užsienyje.

Pagal Lietuvos įstatymus zoologijos sodams vilką yra legalu laikyti 32 kvadratinių metrų voljere. Tuo tarpu amerikiečių vilkų globos organizacija „Misija: vilkas“ nurodo, kad minimalios sąlygos, kuriose turėtų gyventi vilkas ar vilko ir šuns mišrūnas, yra netgi 4 000 kvadratinių metrų (0,4 ha)! Europoje taip pat yra laukinių žvėrių rezervatų, kuriuose sukurtos sąlygos pilnaverčiam gyvūnų gyvenimui yra nepalyginamai geresnės nei tos, kokias šiuo metu galima rasti Lietuvoje.

Priims Vokietijos rezervatas

Organizacija „Atgal į gamtą – Pagalba laukiniams gyvūnams“ siūlo išgabenti vilką į rezervatą Vokietijoje.

„Sužinoję apie nelegaliai laikytą vilko mišrūnę, susisiekėme su keliais laukinių gyvūnų rezervatais: Graikijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Vokietijoje. Vienas iš jų – „Alternatyvus vilkų ir meškų rezervatas Švarcvalde“ (vok. „Alternativer Wolf – und Bärenpark Schwarzwald“) sutiko priimti Luną. Labai dėl to apsidžiaugėme, kadangi rezervatuose laisvos vietos naujiems gyvūnams atsiranda retai“, – pasakoja Viktorija.

Šis rezervatas apima 10 hektarų miško plotą. Gyvūnai turi galimybę gyventi panašiai kaip ir laukinėje gamtoje. Čia gyvena meškos, vilkai ar lūšys, kurie buvo konfiskuoti iš prastų laikymo sąlygų ar cirkų. Daugelis į šį rezervatą patekusių gyvūnų buvo psichiškai sužaloti, su įsisenėjusia stereotipija, kai kurie ir ant išprotėjimo ribos. Tačiau čia jie gauna šansą gyventi pilnavertiškai ir išreikšti savo prigimtinį elgesį: bėgti, kasti, tyrinėti, plaukti, ėsti jiems tinkamą maistą, mėgautis saule, sniegu ar lietumi, kada tik to nori. Rezervate dirba kompetentingi specialistai, kurie turi jau daugiau nei 20 metų darbo patirtį su stambiais plėšrūnais.

Lunai ieškos partnerio

„Daugeliui žmonių kyla nuogąstavimai, kas bus, jei Lunos nepriims jau esama rezervato vilkų gauja? Pakomentuoti, kaip nauji vilkų hibridai yra apgyvendinami rezervate, sutiko „Alternatyvaus meškų ir vilkų parko Švarcvalde“ vadovas Berndas Nonnermacheris. Jis papasakojo, kad rezervate buvo neseniai pastatyti aptvarai, skirti vilkų hibridams, kadangi Vokietijoje tai – nauja problema. Rezervatas beveik kas savaitę gauna užklausas dėl problematiško vilkų hibridų elgesio, kuriuos laiko žmonės (nors tai nėra legalu).

Lunos nebus bandoma integruoti į jau susidariusią grynakraujų vilkų gaują. Rezervatas turi ir daugiau prašymų nuolatiniam gyvenimui priimti vilkų ir šunų mišrūnus, todėl jie ieškos Lunai tinkamo partnerio ir juos supažindins. Jau kelis kartus rezervate tai pavyko padaryti sėkmingai.

Viktorija priduria: „Nematome, kaip tokio lygio sąlygos šiuo metu Lunai gali būti sukurtos Lietuvoje. Neabejojame, kad jai būtų geriausia gyventi kaip vilkui, o ne kaip naminiam šuniui narve. Kol mūsų šalyje dar nėra plėšrūnų rezervato, tikimės, kad Luna kuo greičiau saugiai pasieks Vokietijos miško prieglobstį.“

Parengė Vita VITAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių