Naminukė legaliam statusui nepribrendo

Lietuvos įstatymai vis dar draudžia stipriuosius namų gamybos alkoholinius gėrimus, tačiau vis garsiau prabylama apie naminės degtinės įteisinimą. Už tai pasisakantys politikai tvirtina, jog Lietuva yra bene paskutinė valstybė Europoje, nereglamentavusi naminės degtinės gamybos, ir tikina, jog toks žingsnis padėtų išsaugoti kulinarinį paveldą, skatintų verslą ir gerokai sumažintų prekiaujančiųjų nelegalia ir nesaugia produkcija gretas. Oponentai tikina, kad Lietuvos visuomenė dar nepribrendo tokioms galimoms įstatymo pataisoms.

Parengė įstatymo pataisas

Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektą įregistravęs Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys, Ekonomikos komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino, jog tai padaryti jį paskatino tradicijų puoselėjimo patirtis Europos Sąjungoje. Pagal jo parengtas pataisas gaminti namų gamybos alkoholinius gėrimus būtų leidžiama tik kaimo turizmo sodyboms, kurios turėtų būti įregistruotos Lietuvos ūkininkų ūkių registre ir įsigijusios kultūrinio paveldo leidimą. Tokie subjektai galėtų pasigaminti iki 1000 litrų naminės, kuri būtų ne stipresnė kaip 65 laipsnių. Šie alkoholiniai gėrimai būtų vartojami ir parduodami tik ūkininkui priklausančioje kaimo turizmo sodyboje. „Nėra švenčių, kur nebūtų vaišinama kultūriniu paveldu. Visi tai daro ir, manau, laikas tai legalizuoti“, – „Bangai“ sakė Seimo narys. R. Žemaitaitis pastebėjo, kad visoje Europos Sąjungoje tokia veikla yra įteisinta, be jokių problemų šio gėrimo galima įsigyti ir kaimyninėse šalyse. Seimo narys taip pat neabejojo, kad atsiradus legaliam verslui išnyks ar bent jau gerokai sumažės vietų, kur bus prekiaujama nelegalia produkcija.

Nori išsaugoti kulinarinį paveldą

Naminės degtinės legalizavimo klausimas ne kartą buvo svarstomas ir LR žemės ūkio rūmų prezidiumo posėdžiuose. Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojas Bronius Markauskas „Bangai“ sakė, jog patirties šiuo klausimu buvo semiamasi iš kitų Europos Sąjungos valstybių: „Lankėmės Austrijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir kitur. Pamatėme, kad šis procesas ten griežtai kontroliuojamas, naminės degtinės gamybos verslas nėra bet kam prieinamas, o produkcija gana brangi. Kontrolė taip pat nėra problema, ją daugelyje šalių vykdo muitinės pareigūnai, yra plombuojami skaitikliai ir labai tiksliai nustatomas leidžiamas pagaminti degtinės kiekis.“ B. Markauskas pastebėjo, jog atsiradus legaliam verslui minėtose šalyse beveik išnyko nelegalūs gamintojai. „Ir tam nereikėjo didelių pastangų. Mat tie, kurie naminius alkoholinius gėrimus gamina legaliai, patys buvo suinteresuoti informuoti apie nelegalius taškus. Natūraliai susiformavus tokiam savikontrolės mechanizmui, nelegalūs taškai beveik savaime išnyko“, – pasakojo pašnekovas bei pridūrė, jog naminukės legalizavimas Europos Sąjungos šalyse nė kiek nepadidino alkoholio vartojimo. „Lietuvoje žmonės taip pat nori išsaugoti šį kulinarinį paveldą, civilizuoti jį, kaip yra seniai padaryta kitose šalyse. Juk iš svečių šalių lauktuvių mėgstame parsivežti tos šalies vietinio alkoholinio gėrimo. Slovakija turi slyvovicą, Japonija – sakę, o mes galėtume turėti savo kulinarinį paveldą – naminukę“, – svarstė Žemės ūkio rūmų pirmininko pavaduotojas. Jo teigimu, kaimo turizmo sodybos galėtų ne tik vaišinti šiuo kulinarinio paveldo produktu turistus, bet ir demonstruoti, kaip jis gaminamas: „Tai pamatyti būtų ne mažiau įdomu, kaip duonos kepimo ar sūrio gaminimo procesą.“

Svarbu kontrolės mechanizmas

Ketinimams legalizuoti naminukę pritaria ir Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų autoriaus R. Žemaitaičio bendrapartietis, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Sigitas Karbauskas. „Ne paslaptis, jog naminę degtinę, ypač mūsų kraštuose, daug kas ir dabar gamina. Todėl nematau priežasčių, kodėl to teisiškai nesureguliavus. Be abejo, svarbu būtų užtikrinti kontrolės mechanizmą, nustatyti leistinus kiekius“, – sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkas.

Tuo metu rajono Tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto narys Egidijus Skarbalius nėra šio klausimo nei kategoriškas šalininkas, nei kategoriškas priešininkas. „Ši tema sena kaip pats gyvenimas, vis iš naujo pradedama eskaluoti prieš kiekvienus rinkimus. Viena vertus, į tai galime žiūrėti kaip į kulinarinio paveldo išsaugojimą. Kita vertus, kyla daug klausimų apie šio proceso kontrolę. Tarkime, įstatyme bus numatyta, jog viena kaimo turizmo sodyba per metus galės pagaminti tam tikrą kiekį degtinės, bet kaip tai sukontroliuosime? Esu įsitikinęs, jog mūsų tautiečiai greitai ras būdą, kaip apeiti įstatymus, ir vietoj leistinų kelių šimtų litrų pagamins 5 tonas“, – svarstė politikas. Vis dėlto E. Skarbalius skeptiškai vertina kalbas, jog naminės degtinės įteisinimas skatins alkoholio vartojimą. „Tai tikrai nebus tas faktorius, kuris priartins alkoholį prie žmogaus. Mano galva, daug didesnė bėda yra visi lengvieji, kelių laipsnių kokteiliukai, kurie labai populiarūs tarp jaunimo. Aš kovą pradėčiau ne nuo stipriųjų alkoholinių gėrimų, o būtent nuo lengvųjų. Reikėtų riboti jų prieinamumą. Apskritai problema yra ne alkoholis, o saiko nebuvimas. Reikėtų šalyje ugdyti alkoholio vartojimo kultūrą“, – kalbėjo Žemaičių partijos atstovas.

Kultūrininkai prisidurtų prie algų

E. Skarbalius siūlė, jog rengiant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas greta kaimo turizmo sodybų naminę degtinę reikėtų leisti gaminti ir kultūros įstaigoms: „Valstybė neranda pinigų kultūros darbuotojų atlyginimams. Aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės dirba už juokingas algas, jie tikrai nėra pragmatikai, kurių nagai į saują sulindę. Todėl iš naminės gaminimo jie nedarytų sau verslo, o tiesiog galėtų užsidirbti papildomų lėšų, gautos pajamos sudarytų galimybes plėsti kultūrinės veiklos galimybes.“ Politikas priminė, jog senovėje privilegija gaminti naminį alų ar vyną priklausydavo vienuolynams, kurie tuo metu atlikdavo ir švietėjišką misiją. „Tad kodėl šiais laikais neleisti to daryti kultūros centrams, muziejams. Muziejų lankytojams, užsienio svečiams būtų galima demonstruoti patį naminės degtinės gamybos procesą, o tautinio paveldo skanavimas būtų viena iš atrakcijų“, – idėjomis dalijosi pašnekovas.

Vis dėlto E. Skarbalius teigė netikintis, jog Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos artimiausiu metu bus priimtos: „Didieji alkoholio gamintojai tikrai nenorės į rinką priimti dar vieno žaidėjo. O žinant, kokius pinigus jie valdo, būtų galima tik stebėtis, jei tai pavyktų padaryti.“

Liejasi per kraštus

Agluonėnuose įsikūrusios kaimo turizmo sodybos savininkas Jonas Čepas įsitikinęs, jog kalbos apie naminės degtinės legalizavimą yra absoliutus populizmas: „Pažiūrėkite, degtinė kaimuose per kraštus liejasi. Nemanau, kad įvedus įstatymo pataisas kažkas pasikeistų. Tie, kurie nelegaliai gamina, taip pat ir gamins. Niekas dabar jų nesukontroliuoja, nesukontroliuotų ir tada. Kova su vėjo malūnais.“ Pašnekovas svarstė, jog Lietuva dar nėra pribrendusi tokiai tvarkai. „Yra Europos Sąjungos šalių, kur naminė degtinė legalizuota ir gaminama tvarkingai, pagal visus reikalavimus. Tačiau kas tokią tvarką užtikrins Lietuvoje? Manau, jog dar nesame iki to priaugę“, – kalbėjo J. Čepas. Paklaustas, ar vis dėlto užsiimtų tuo, jei pataisos būtų patvirtintos, kaimo turizmo sodybos savininkas teigė: „Degtinės gamyba – pelningas verslas, tai kodėl gi ne. Bet netikiu, kad tokie laikai ateis.“

• Kol politikai diskutuoja, ar verta legalizuoti naminės degtinės gamybą, ji gaminama pogrindžio sąlygomis. Įstatymai už naminės degtinės arba kitų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų gaminimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, pardavimą ar kitokį realizavimą numato administracines baudas nuo 300 iki 1500 litų, o sučiuptajam antrą kartą – iki 3000 litų.