Naujasis Gargždų turgus – turgaus kultūros puoselėjimo tęsinys
Gargždų turgaus po poros metų, jei sėkmė projektuojant, skelbiant rangos darbų konkursą, nenusigręš, laukia šviesi ateitis: turgaus prekeiviams – komfortabilios darbo vietos, pirkėjams – didesnis pasirinkimas, miestiečiams – priedanga bėdos atveju. Visam miestui nauja pridėtinė vertė – moderniai pasikeitusi viena gyvybingiausių centro dalių.
Naujasis turgus turėtų pradėti funkcionuoti 2028 m. antroje pusėje, tačiau net vykstant statybos darbams turgaus veikla bus nepertraukiama – laikinai turgavietė kitų metų pavasario pabaigoje būtų įkurdinta netoli Gargždų sporto salės.
Praėjusį ketvirtadienį Gargždų kultūros centre urbanistų ir kraštovaizdžio architektų studijos komanda iš „Bauland“, laimėjusi naujojo Gargždų turgaus ir aikštės architektūrinį konkursą, savo konkursinį darbą pristatė miesto bendruomenei – Savivaldybės tarybos nariams, turgaus prekeiviams, verslininkams bei kitiems pokyčiais suinteresuotiems gyventojams.
Architektų komandoje – ir gargždiškė
Susitikimo pradžioje turgaus prekeivių akyse matėsi nerimas ir abejonės, tačiau po pristatymo ir diskusijų su architektais, žmonės lengviau atsiduso suvokę ir pripažinę: bus geriau, jų darbo vietos ir turgaus dvasia išliks. „Ieškokim pozityvo, o ne negatyvo“, – diskusijos pradžioje susirinkusiuosius racionaliai diskutuoti pakvietė rajono meras Bronius Markauskas, akcentavęs, kad naujojo turgaus tikslas yra būtent sudaryti palankesnes sąlygas smulkiajam verslui, o tai turgų padarys dar gyvybingesnį, bendruomeniškesnį.
Susitikimo metu architektai Donatas Baltrušaitis, Agnė Dailidaitė, Milda Pacevičiūtė, Izabelė Čižinauskienė, Jonas Vyšniauskas, Rima Pielikytė ir Julius Šeibokas detaliai pristatė būsimo turgaus viziją – kaip bus formuojamas naujas turgaus pastatas, vidaus erdvės ir prekybinės patalpos, judėjimo srautai bei viešoji erdvė aplinkui. Su architektų bendrija „Bauland“ jau pasirašyta 336,4 tūkst. eurų vertės sutartis. Susitikime taip pat aptarti teritorijos planavimo sprendiniai – formuojami sklypai, transporto judėjimas ir naujos aikštės funkcijos.
Architektų komanda pabrėžė, kad Gargždai jiems nėra svetimas miestas – jų komandoje dirba gargždiškė architektė Rima Pielikytė, šiuo metu gyvenanti Vilniuje. Todėl, pasak jų, kuriant projektą buvo lengviau suprasti miesto mastelį, vietinių žmonių poreikius ir Gargždų centro ypatumus.
Architektė R. Pielikytė „Bangai“ sakė, kad jai labai rūpi Gargždų vystymosi perspektyvos, ji matanti, kiek daug pastangų dedama, kaip miestas keičiasi: pastatytas puikus Daugiafunkcis sporto ir pramogų centras, tvarkomas parkas, viešosios erdvės „Tai labai džiugina, kad man brangus miestas, kuriame užaugau, patikėjo „Bauland“ komandos vizija. Manau, kad mūsų projektas atlieps miestiečių poreikius. Smagu prisidėti prie miesto klestėjimo“, – kalbėjo architektė.
Projekte stiprinama miesto tapatybė
Klaipėdos rajono savivaldybės architektūriniame konkurse iš viso buvo pateiktos penkios idėjos, rengėjai kėlė uždavinį sujungti istorinio turgaus tradicijas su naujais poreikiais – kad erdvė darniai įsilietų į miesto centrą, būtų patogi prekeiviams, gyventojams bei miesto svečiams. Būtent „Bauland“ urbanistų ir kraštovaizdžio architektų studija pripažinta geriausia Gargždų turgaus ir aikštės atnaujinimo konkurse ir jai įteikta konkurso laimėtojų premija – 10 000 eurų.
Pasak architektų, jie atkreipė dėmesį, kad Gargždų tapatybė šimtmečiais pulsavo Minijos upės pakrantėse, o miesto pavadinime užkoduota žaliava – gargždas – tapo pagrindiniu projekto įkvėpimo šaltiniu. Centrinėje erdvėje projektuojamas vandens elementas ir specialaus plauto betono danga su vietiniu žvirgždu simboliškai atkartos Minijos vingį, taip įrašydami upės tėkmę į urbanistinį miesto audinį.
Architektai aiškino, kad kuriant projektą siekta suformuoti miesto ir gamtinės aplinkos sąveiką. Tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė tikslinosi, kaip dangai bus panaudotas gargždas, ar jis bus papiltas, ar nebus per grubus, ar netrukdys laisvai judėti žmonėms su negalia, vežimėliais. Projektuotojai patikino turintys Panevėžio centro sutvarkymo patirtį būtent tokia danga, žvirgždas yra patikimai „surišamas“.
Pagrindine ašimi taps multifunkcinis turgus, suprojektuotas kaip bendruomenės centras. Inovatyvus sprendimas sujungti vidaus ir lauko prekybos zonas po vienu vientisu stogu užtikrins lankytojų komfortą visais metų laikais. Architektūrinė išraiška čia turi savo aiškų charakterį ir ypatybes: pastato tūris skaidomas į penkis „namus“ su šlaitiniais, skiedriniais stogais. Pasak architektų, pasirinktos vietinės žaliavos – gelžbetoninėms konstrukcijoms naudojamas karkasas, vietinė mediena, o stogui parinkta tradicinė skiedrų danga, būdinga Žemaitijos regionui. Ekologinę pusiausvyrą aikštėje palaikys natūralistinė šlapžemių sistema, kuri natūraliai surinks ir filtruos lietaus vandenį, o žaliosios skvero salos minkštins industrinį vaizdą. Savivaldybės tarybos nariai Audronė Balnionienė, Audrius Kampas teiravosi, koks yra skiedrinių stogų patikimumas. Kokybiškai skiedromis dengtas stogas anksčiau tarnaudavo 30–40 metų. Architektai paaiškino, kad dėl tokio stogo patvarumo tarėsi su ekspertais. Šiuolaikinės mažiau degios, ultravioletiniams spinduliams atsparesnės ir nuo kitokio aplinkos poveikio apsaugančios skiedros, jeigu stogdengių darbas kokybiškas, skiedrų stogas savo ilgaamžiškumu nenusileis kitokia atmosferos poveikiui atsparia medžiaga uždengtam stogui.
Po vienu stogu
Naujo Gargždų turgaus išskirtinumas – po vienu stogu sujungiamos vidaus ir lauko prekybos zonos. Toks sprendimas sudarys sąlygas veiklai visus metus, užtikrins lankstumą ir galimybę organizuoti ne tik kasdienę prekybą, bet ir muges, bendruomenės renginius, kultūrines iniciatyvas.
Pagrindiniame naujojo turgaus pastate numatyta halė su įvairios paskirties prekyba, kavinuke, taip pat administracinės patalpos, rūsyje – techniniai, sanitariniai mazgai, tualetai, dušai. Rūsyje bus įrengta šiems laikams būtina priedanga per 500 žmonių. Pagrindinis įėjimas į pastatą – iš turgaus aikštės, kitas fasadas nukreiptas į Turgaus gatvę, iš viso numatyti keli įėjimai, jie bus atidaromi, uždaromi pagal poreikį, sezoniškumą. Prekybos erdvės – kompaktiškos, lengvai transformuojamos, šviesios (vitrininiai langai, stoglangiai, visos teritorijos naktinis apšvietimas), turgus bus patogiai pritaikytas visiems žmonėms, asmenims su negalia.
Prekiavimo vietų skaičius buvo modeliuojamas pagal dabartines vykdomas apimtis, svarstyta, kiek reikia šildomų patalpų (apie 550–600 kv. m halė), pusiau atvirų (25 boksai) ir atvirų (20). Šios prekiavimo vietos bus po stogine, kad nei prekeiviams, nei lankytojams ant galvų nelytų. Architektai dar svarstys, tikslins, kaip prekeiviams būtų kuo patogiau atsivežti prekes. Visus jaudinančią automobilių stovėjimo aikštelių temą paaiškino Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius: stovėjimo vietų nesumažės, jų padaugės pertvarkius Smėlio g. teritoriją, kur Savivaldybė supirko garažus, taip pat išlieka vietos vadinamajam „bulvių“ turgui, daugiau vietos liks ir pašalinus dėvėtų rūbų angarą. Turgaus prekeiviai abejojo, kaip visa tai bus galima sutalpinti toje pačioje teritorijoje, kokia yra dabar, bet architektai patikino, kad jų pagrindinė užduotis ir yra visa tai kompaktiškai, bet racionaliai sudėlioti.
Laikinai prekiaus prie sporto salės
„Užtruks, kol sudėliosime visus poreikius, kaštus, organizacinius dalykus, bet Gargždų turgus, nors ir vyks paruošiamasis procesas, o paskui statybos darbai, vis tiek veiks nepertraukiamai, tik laikinai kitoje jau numatytoje vietoje. Turgus lieka turgumi ir niekada jis nebus kuo kitu“, – patikino Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Kasperavičius. Jam antrino UAB „Gargždų turgus“ l. e. p. direktorius Marius Žilius: esą jokiu būdu, kol vyks naujojo turgaus statyba, nebus leista dabartiniam turgui numirti. „Tada žlugtų mūsų pagrindinis tikslas – naujas turgus. Tad stengsimės kiek įmanoma prekeiviams padėti, kai 2027 m. pavasario pabaigoje reikės persikelti į numatytą laikiną prekyvietę prie Gargždų sporto salės“, – paaiškino M. Žilius.
Rajono mero B. Markausko įsitikinimu, jeigu dabar nieko nedarytume, tai ateityje Gargždų turgus sunyktų, tad pokyčiams ryžtis reikėjo. „Mūsų tikslas kaip tik yra įkvėpti turgui naujos gyvybės, tvarumo. Perspektyvoje būtina stiprinti trumpąsias maisto grandines, kad natūralūs produktai iš mūsų ūkininkų kuo greičiau ir gausiau patektų į turgų, kad žmonės mokytųsi sveikesnės gyvensenos, pirktų natūralesnius produktus. Mūsų visų tikslas – kad turgus išliktų ir ateityje klestėtų“, – skatino rajono vadovas.
Jeigu visi procesai vyks sklandžiai, tai šie darbai – projektinių pasiūlymų parengimas, statybos leidimo gavimas bei techninio darbo projekto parengimas – turi būti atlikti per artimiausius 14 mėnesių, tada prasidės aikštės tvarkymas. Per šį laikotarpį projekto komanda ir turgaus administracija ruošis turgaus perkėlimui į laikiną vietą Turgaus gatvėje, netoli Gargždų sporto salės. Po parengiamojo etapo bus perkami rangos darbai, planuojama, kad naujasis turgus turėtų pradėti funkcionuoti 2028 m. antrą pusmetį.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
