Ne, nereikia ašarų!
Šios savaitės pradžia aplaistyta visuotinėmis ašaromis – mūsų auksinė žuvelė Rūta Meilutytė Rio de Žaneiro olimpiadoje 100 m moterų plaukime liko be medalio, atplaukė septinta. Bet tokios permainingos situacijos yra ir tam tikras išbandymas pirmiausia aplinkai, kurioje gyveni, su kuo bendrauji. Juk ne veltui sakoma, draugą pažinsi nelaimėje.
Tai štai – kai kurie žmonės, anksčiau garbstę talentingąją plaukikę, po nesėkmės ją siuntė prie puodų, tegu galvoja apie šeimą – tėškė vienas treneris. Ar jums tokia situacija nepatirta? Kai sekasi, tai ir ditirambus girdite, ir bičiulių aplinkui nestinga. O, žiūrėk, užplaukė nesėkmių ar negandų debesis, ir visa pagarba, visas žavėjimasis jumis išsisklaidė kaip dūmas.
Šįkart visgi didžioji dalis sporto aistruolių, tarp jų net aukščiausi šalies vadovai, guodė ir ramino mūsų talentingąją plaukikę: esą Raselės pergalės dar ateityje. Gal ta visuotinė supratingumo ir geranoriškumo jausena vėl padėjo mums suvokti, kad galime būti kaip kumštis? Ir kad mus vienija ne tik pergalės.
Visuotinėmis kartėlio ašaromis aplaistytas ir šį savaitgalį Karklėje turėjęs šurmuliuoti festivalis, kurį, vienintelį Lietuvoje vykstantį ant jūros kranto, buvo itin pamėgęs jaunimas. Organizatoriai iki paskutinės minutės ir dalyvius, ir žiūrovus vedžiojo už nosies nepasakydami, jog šiais metais festivalis visgi nebeįvyks. Tik likus porai dienų iki jo atidarymo pranešta, kad festivalio organizatorius ištiko finansinis krachas.
Karklės festivaliui leidimą išduodavo Klaipėdos rajono savivaldybė. Bet festivalis, kai jis buvo aukštumoje, taip ir netapo mūsų rajono vizitine kortele. Neatvėrė horizontų – nesustiprino mūsų įvaizdžio. Tiek žiniasklaidoje, tiek tarp pačių žiūrovų buvo įvardijama, kad jis vyksta netoli Klaipėdos. Taigi mūsų rajono žinomumo jis nepakėlė. Nebent tada, kai srautai vykstančiųjų nebeprasilenkdavo ir dusdavo spūstyje arba gyventojai nuo triukšmo neapsikęsdavo – tai tada ir rajono policija, ir valdžia tikrai ne iš gerosios pusės būdavo linksniuojama. Apmaudu, ir tiek.
Nesame kietaširdžiai. Bet žurnalisto misija yra pažvelgti į problemą visapusiškai, atskleisti kuo daugiau nuomonių, kad ir prieštaringų. Taigi mums tikrai rūpi, kodėl festivalis, kuris prieš šešerius metus sėkmingai gyvavęs beveik vien entuziazmu, o vėliau išaugęs į grandiozinį kelių dienų renginį, nusirito į finansinę duobę. Mums gaila pagrindinio renginio organizatoriaus, kuris patiria ir asmeninę dramą, o kalbėdamas su „Bangos“ žurnaliste sunkiai tramdė jaudulį. Jis nuoširdžiai papasakojo, kad įklimpę į skolas iki ausų, netgi asmenines. Ach, tas jaunatviškas maksimalizmas! Siekė padaryti aukšto lygio festivalio pasirodymus, bet nebesugebėjo sureguliuoti finansinių srautų, o, paprasčiau tariant, apsižiojo per didelį kąsnį, kurio nebeįveikė. Bet mums dar gailiau, kad liko skolos įvairiems festivalio paslaugų teikėjams, vadinasi, nesumokėti atlygiai darbuotojams, dar gailiau, kad apvilti žiūrovų lūkesčiai, nes jie gi planavo kelionę, o gal ir atostogas prisitaikydami prie festivalio laiko. Kad jie galės susigrąžinti pinigus už bilietus arba tie patys bilietai galios ateinančių metų festivalyje – tai tik nuraminimo iliuzija. O gailiausia – kad taip žlugdomas žmonių pasitikėjimas. Tačiau šioje situacijoje yra ir viltingoji pusė: jei festivalio sumanytojai persiorientuos, jei sugebės įtikinti rėmėjus savo planų realumu ir festivalis kitais metais įvyks, bus pamoka mums visiems ir išvada paprasta: ne viskas taip blogai toj mūsų Lietuvoj!
Žinoma, verta nusiteikti ir optimistiškai, jei tik nežvelgi į mūsų valdžios aukščiausių sluoksnių konvulsijas. Juokas pro ašaras, kaip premjeras šios savaitės pradžioje viešai guodėsi negalįs priskambinti į STT akiratį pakliuvusiam J. Miliui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriui. O tas sau į galvą jokių problemų neima, atostogauja. Ir papūskit jam į uodegą! Jokie etikos, darbo kodeksai valstybės tarnybos darbuotojams negalioja? Valstybės vadovai tik rankomis skėsčioja!
Savaitės pradžios nusivylimo ašaras dabar keičia džiaugsmingos nuotaikos: irkluotojų dvivietės įgula Donata Vištartaitė ir Milda Valčiukaitė iškovojo bronzos medalius, o irkluotojai Mindaugas Griškonis ir Saulius Ritteris pasidabino sidabro apdovanojimais. Plaukikas laisvuoju stiliumi Simonas Bilis pagerino Lietuvos rekordą ir pateko į finalą, krepšininkų – trys pergalės! Ir dar. Nepamirškime pakelti akis į rugpjūčio dangų. Žvaigždakrytis. Tikima, jei pamatysi krentančią žvaigždę ir sugalvosi svajonę – ji išsipildys. Pasvajokime, kad po spalio 9-osios rinkimų į Seimą ateis dirbti žmonės, kurie realiai mylės Lietuvą.
