Nesaldu!
Netekome žado – taip situaciją apbendrino skaitytojai, kai ketvirtadienį rajoną sudrebino feisbuke paskelbta žinia, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Artūras Bogdanovas savo apsisprendimu traukiasi iš pareigų. Apie tai plačiau – šio numerio straipsnyje „Administraciją paliekantis direktorius pasigedo koalicijos palaikymo“. Nepaisant rajone kunkuliuojančių politinių aistrų, šalyje vis dar aktualiausia koronaviruso pandemijos krizė.
Noriu saldainių! Kasdien šaukia vaikas, tačiau jį mylinti mama šiukštu nemaitins jo cukrumi pusryčiams, pietums ir vakarienei, nes paprasčiausiai rūpinasi jo sveikata, tad pataikavimas atidedamas į šoną. Manau, lygiai taip pat šalies valdantieji turėtų rūpintis visuomene ir jos ateitimi plačiąja prasme, o ne dėl reitingų maitinti liaudį „saldainiais“ ir siekti vienkartinių rezultatų – mandatų vis naujuose rinkimuose. Štai Seime Darbo partijos frakcijai priklausantis Antanas Guoga informavo parengęs įstatymo projektą, pagal kurį kiekvienam gimusiam vaikui būtų skiriama 10 000 Eur suma. Esą taip būtų stengiamasi gerinti Lietuvos demografinę padėtį. Argi ne „saldainis“ tokia naujiena prieš pat šv. Kalėdas! Tik populizmo popierėlis labai jau traška. Yra daug pataikavimo liaudžiai pavyzdžių. Štai ilgai delsta ir griežtinti karantiną: aišku, tai lėmė ir ekonominės paskatos, tačiau nenorėta ir dar labiau audrinti visuomenės, kuri tarsi pasidalijusi į dvi stovyklas.
Pasekmės dėl tokio delsimo ir, aišku, dalies žmonių abejingumo, saugumo reikalavimų nesilaikymo skaudžios, Lietuvoje fiksuojami sergančiųjų COVID-19, mirusiųjų antirekordai. Nuo trečiadienio nauja Vyriausybė, kad ir su lengvu chaosu, tikslinimais, priėmė daug papildomų ribojimų dėl karantino. Dalis labai skausmingi kiekvienam asmeniškai, tačiau, pripažinkime, reikalingi. Pasikliauti žmonių sąmoningumu darosi nepatikima. Tai liudija per paskutines dvi dienas iki griežtinamo karantino užgulti didieji prekybos centrai. Pasirodo, kaip pavasarį vieningai šlavėme kruopų lentynas, taip dabar sėkmingai šturmavome prekybos centrus dėl prabangesnių prekių, dėl gausesnio Kalėdų Senelio maišo. Ar tikrai vis dar žėrintis deimančiukas ar įspūdingas lego konstruktorius mums yra svarbesnis už sveikatą? Atsižvelgiant į vis blogėjančią epidemiologinę situaciją, griežti ribojimai turėjo būti priimti jau seniai. Tuomet ir prie Kalėdų stalo nereikėtų sėdėti vieniems.
Labiausiai gaila tų, kurių veikla buvo paralyžiuota nuo pat pirmųjų karantino dienų: restoranų, kavinių, sporto centrų, įvairiausių šokių užsiėmimų ir pan. Jau tada buvo aišku, kad pavienių sektorių veiklų ribojimo neužteks. Tačiau kažkodėl būtent minėti sektoriai tapo atpirkimo ožiais. Tad jų neveiklumo laikotarpis ypatingai užsitęsė. Jei gyvenimas Lietuvoje būtų vienu ypu sustojęs visose srityse, manau, turėtume kitokią situaciją. Juolab kad tai įrodo pavasario karantinas.
Dabar, kad griežtojo karantino paveikslas būtų galutinai pritvirtintas, mano nuomone, dar reikėjo įkalti paskutinę vinį dėl darželių lankymo. Tačiau apsiribota rekomendacija, kad tie tėvai, kurie turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, turėtų patys pasirūpinti ir atžalų priežiūra namuose. Ši rekomendacija galioja jau kurį laiką, tačiau feisbuke pasirodančios grupinės gražiai papuoštų vaikučių šventinės nuotraukos iš darželių liudija, kad dalis tėvų į šias rekomendacijas žiūri pro pirštus. Akivaizdu, jog naujoji Vyriausybė taip pat įžvelgė poreikį labiau priverti darželių duris, tačiau, matyt, biudžetas nebepakeltų papildomų išlaidų tėvams dėl nedarbingumo, reikalingo vaikams prižiūrėti.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, jog dabar svarbiausia įtikinti visuomenę, kad jos veiksmai turi „kritinę reikšmę“, nuo kiekvieno iš mūsų priklausys, kiek truks karantinas ir griežti jo ribojimai. Ligoninės šiuo metu perpildytos, medikai pavargę, o kas valandą prarandame po vieną ar du Lietuvos žmones, kurie sirgo virusu. Sustokime: dėl saldesnio kąsnio neaukokime savo ir artimųjų rytojaus.
Agnė ADOMAITĖ
„Bangos“ korespondentė
